poleščiùkai (bltr. palešuki, ukr. polisčuki), polesčiùkai, baltarusių ir ukrainiečių etninė grupė. Dalis poleščiukų save vadina bahniukais, haradokcais, hetūnais, hidūnais, jotvingiais, litvinais, pinčiukais, sakūnais, turaucais, ziuziukais. Gyvena Baltarusijoje (Pružanai, Biaroza, Ivacevičiai, Gancavičiai, Starobinas, Liubanė, Jelskas, Slavečnas) ir Ukrainoje (Ratnas, Liubomlė, Kivercai, Kostopolis, Korostenis ir Ovručas). Kaba poleščiukų tarmėmis (tarpinės tarp baltarusių ir ukrainiečių kalbų), baltarusių, ukrainiečių, rusų ir lenkų kalbomis. Tikintieji stačiatikiai, katalikai.
Poleščiukai susiformavo pirmo tūkstantmečio po Kristaus viduryje iš jotvingių, perėmusių slavų kalbą. Pirmą kartą paminėti T. Makowskio 1613 sudarytame Lietuvos žemėlapyje. Iki 20 a. pradžios tyrinėtojų buvo laikomi atskira rytų slavų etnine grupe.
20 a. pabaigoje prasidėjo poleščiukų etnokultūrinio atgimimo judėjimas. Pradėtas leisti periodinis leidinys Zbudinne (Atgimimas), 1988 įkurta draugija Poliśse (vadovas M. Šeliagovičius).
2840
bahniukai; haradokcai; hetūnai; hidūnai; jotvingiai; litvinai; pinčiukai; sakūnai; turaucai; ziuziukai
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.