poliformaldehidas

poliformaldehdas, polioksimetilènas, termoplastinis polimeras. Bendroji formulė –(–CH₂–O–)–_n. Polimerizacijos laipsnis n > 1000 (kai n = 8–100, poliformaldehidas vadinamas paraformaldehidu). Lydymosi temperatūra 175–180 °C, stiklėjimo temperatūra –60 °C, kristališkumo laipsnis 70–100 %. Tankis 1410–1430 kg/m³. Brinellio kietis 150–180 MPa. Tirpsta heksafluoracetono monohidrate, heksafluoracetonoksime, blogai – šiltuose chlorfenoliuose, aromatiniuose aminuose, benzilo alkoholyje, dimetilformamide. Neatsparus neorganinėms rūgštims. Sintetinant gaunamas poliformaldehidas, kurio makromolekulės gale yra hidroksilo grupių. Toks poliformaldehidas apie 100 °C temperatūroje skyla į formaldehidą, todėl stabilizuojamas blokuojant šias grupes, pvz., acetilinant acetanhidridu – susidaro CH₃COO–(–CH₂O)_n–COCH₃. Blokuotasis poliformaldehidas atsparus iki 250 °C (jei yra deguonies, iki 160 °C). Poliformaldehido savybėms gerinti dedama užpildų, pvz., stiprumui ir kietumui – stiklo pluošto, trinčiai – molibdeno sulfido, ilgaamžiškumui – politetrafluoretileno. Poliformaldehidas lengvai dažomas, virinamas, apdorojamas mechaniškai. Gaunamas anijonine arba katijonine formaldehido homopolimerizacija. Perdirbamas 190–240 °C temperatūroje liejimo arba ekstruzijos būdu. Naudojamas kaip mašinų, automobilių konstrukcinė medžiaga (vietoj spalvotųjų metalų ir jų lydinių), kartais iš poliformaldehido formuojamas pluoštas.