poligonometrijos ėjimas

poligonomètrija (gr. polygōnos – daugiakampis + metron – matas), geodezinių tinklų sudarymo metodas. Geodezinių punktų planimetrinė padėtis nustatoma matuojant ieškomuosius taškus jungiančios laužtės, vadinamos poligonometrijos ėjimu, kraštinių ilgius S1, S2, ..., Sn ir posūkio kampus β1, β2, ..., βn. Dažniausiai poligonometrijos ėjimo pradžia ir galas sutapdinami su aukštesnio tikslumo geodezinio pagrindo punktais Pp, Pg, kurių koordinatės žinomos, ir kryptimis, kurių direkciniai kampai αp, αg žinomi. Kraštinių ilgiai matuojami tolimačiais, o kampai teodolitais. Remiantis pradinių taškų žinomomis plokštuminėmis koordinatėmis, žinomais pradinių krypčių direkciniais kampais ir išmatuotais poligonometrijos ėjimo kraštinių ilgiais bei posūkio kampais apskaičiuojamos laužtės viršūnėse esančių ieškomųjų taškų plokštuminės koordinatės. Vienas su kitu susieti poligonometrijos ėjimai sudaro poligonometrijos tinklą. Poligonometrijos metodu dažniausiai sudaromi miestų ir gyvenviečių geodeziniai tinklai. Lietuvoje šiuo metodu sudaryta apie 800 miestų ir gyvenviečių geodezinių tinklų.

2456

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką