polimètrija (gr. polys – didelis, gausus + metras), eilėdaroje kelių metrų derinimas tame pačiame eiliuotame kūrinyje. Būdinga stambiems lyriniams kūriniams – eiliuotiems romanams, poemoms, baladėms, rečiau – eilėraščiams. Polimetrija paprastai žymi temų, emocijų, požiūrio taško kaitą arba kūrinio užsklandą. Pvz., dažna polimetrija J. W. Goethe’s kūrinyje Faustas, A. Bloko, N. Nekrasovo poemose, Maironio, B. Sruogos, E. Mieželaičio eilėraščiuose. Polimetrijai priešinga monometrija.
3141
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.