politetrafluoretilenas
politetrafluoretilènas, polidifluormetilenas, teflònas, –(–CF2CF2–)–n, linijinis termoplastinis polimeras. Baltos spalvos kieta medžiaga. Technikos tikslams naudojamo politetrafluoretileno molekulinė masė būna nuo kelių šimtų tūkstančių iki 10 milijonų. Lydymosi temperatūra 327 °C, naudojimo temperatūra nuo –269 °C iki 260 °C, skilimo temperatūra 425 °C. Tankis 2015–2300 kg/m3, lūžio rodiklis 1,375. Netirpsta ir nebrinksta organiniuose tirpikliuose, jo neveikia koncentruotos rūgštys, oksidatoriai, hidroksidų tirpalai ir kitos agresyvios medžiagos. Suyra veikiamas išlydytais šarminiais metalais arba šarminių metalų amidais, aukštoje temperatūroje – fluoro dujomis. Švitinamas jonizuojančiąja spinduliuote praranda mechanines savybes. Nedegus, nevilgus, gerų elektroizoliacinių savybių, turi mažą trinties su metalu koeficientą. Nenuodingas. Įprastais būdais perdirbti politetrafluoretileno neįmanoma.
Gaminiai formuojami taip: polimero kruopelės suspaudžiamos, paskui 2–50 h kepinamos 370–380 °C temperatūroje, kol virsta vienalyte mase. Gaunamas iš tetrafluoretileno radikalinės polimerizacijos būdu autoklave (iniciatoriai – peroksidai, kalio persulfatas, 70–80 °C, 4–10 MPa). Naudojamas elektrotechnikoje, radioelektronikoje, chemijos pramonėje, buitinėje technikoje. Iš jo gaminama mašinų detalės, izoliacinės medžiagos, vamzdžiai ir plėvelės, dengiamas keptuvių paviršius.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.