pontifikãtas (lot. pontificatus), senovės Romoje – didžiojo pontifiko (lotyniškai pontifex maximus) institucija ir valdžia.
753–712 pr. Kr. didžiojo pontifiko pareigas eidavo karalius, vėliau į jas rinkdavo balsuojant burtais tribose. Tokią tvarką panaikino Sula, 63 pr. Kr. atkūrė Titas Labienas.
Didžiojo pontifiko skiriamasis ženklas buvo geležinis peilis (lotyniškai secespita). Nuo Augusto valdymo laikų (27 pr. Kr.–14 po Kr.) didžiaisiais pontifikais tapdavo Romos imperatoriai. Šią tvarką 382 po Kr. panaikino imperatorius Gracianas.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.