populzmas, 20 a. 3 dešimtmečio pabaigos–4 dešimtmečio prancūzų literatūros mokykla. 1929 įkūrė kritikas L. Lemonnier (1890–1953), reikalavęs atsisakyti buržuazijos gyvenimo temų, objektyviai vaizduoti paprastų žmonių kasdienybę, atmesti intrigą, psichologiją, socialinius apibendrinimus. Žymiausi atstovai E. Dabit (apsakymų rinkinys Šiaurės viešbutis / Hôtel du Nord 1929), T. Rémy (romanas Šv. Antuano priemiestis / Faubourg Saint-Antoine 1931), L. Descaves’as (romanas Kregždė pastogėje / L’Hirondelle sous le toit 1924 ), E. Pérochonas (romanas Nêne 1920, Goncourt’ų premija) realistiškai vaizdavo miesto ir kaimo varguomenės gyvenimą. 1930 populizmo literatūros premiją įsteigė L. Lemonnier ir A. Thérive’as (1940 paskirta J.-P. Sartre’ui už novelių rinkinį Siena). Populizmas artimas natūralizmui. Nuosekli estetinė populizmo programa nebuvo sukurta.
510
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.