Portugalijos choreografija
Portugãlijos choreogrãfija. Nuo seno šokant buvo dainuojama, pritariama fleitomis ir trimitais. 13–14 a. buvo populiarus šokis su kardais. Šokta per religinių švenčių apeigas, juokdarių pasirodymus (folija). 16 a. karaliaus rūmuose rengti šokio spektakliai su teatro elementais. Manoma, 16 a. pradžioje rūmų spektaklių choreografu buvo dramaturgas, aktorius, kompozitorius G. Vicente. Susiklostė šokiai vira, vilanas, farapeira, šakota (čakona). 16–17 . baletus statė jėzuitai (Karališkoji tragikomedija apie Indijos atradimą ir užkariavimą... 1619). Portugalijai tapus Ispanijos dalimi (1580–1640) Portugalijos baletas patyrė nuosmukį, buvo ryški ispanų teatro įtaka. 18 a. sustiprėjo Italijos įtaka, operų spektakliuose būta ir baleto intarpų. Nuo 1765 Lisabonoje veikė pirmas viešasis teatras, baletai rodyti teatre Salitri (įkurtas 1782), Šv. Karolio teatre (įkurtas 1793, abu Lisabonoje). Šoko ir baletus statė daugiausia užsienio artistai (G. Binetti, V. de Rossi, A. Guglielmi, D. Rossi) bei baletmeisteriai (A. Alberti, P. Angiolini, L. Banchelli, C. Bencini, G. Cajiani, L. Ciaveri, F. Sauveterre’as). Iki 18 a. pabaigos moterims šokti baletuose buvo draudžiama. 19 a. itin mėgti pramoginiai spektakliai, baletmeisterio A. Saint‑Léono baletai (Saltarelas, arba Aistra šokiams 1854, pagal savo muziką, Meteora, arba Žvaigždžių slėnis 1856). Romantiniai baletai (H. S. Løvenskioldo Silfidė 1838, A. Ch. Adamo Žizel 1843) buvo nepopuliarūs. 1839 Nacionalinėje konservatorijoje Lisabonoje įkurta pirmoji baleto klasė. 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje Portugalijos baleto menas patyrė nuosmukį. 1917–18 Lisabonoje gastroliavo S. Diagilevo trupė Rusų baletas. 20 a. 2 dešimtmetyje Lisabonoje įkurtoje mėgėjiškoje šokio trupėje spektaklius pagal kompozitoriaus R. Coelho (1889–1986) muziką su moderniojo šokio elementais statė dailininkas A. Negreirosas (1893–1970).
1940 politinio veikėjo ir rašytojo A. Ferro (1895–1956) ir šokėjo bei choreografo F. Graços (1902–80) iniciatyva Lisabonoje įkurta pirmoji profesionali valstybės remiama Portugalijos šokio trupė Žalioji papūga. Statyta spektakliai su folkloro elementais. Nuo 1941 ši trupė dalyvavo Šv. Karolio teatro operų spektakliuose, statė šokio spektaklius. Spektakliuose derinta moderniojo šokio ir nacionalinių šokių elementai, vėliau buvo atliekami ir klasikiniai baletai. Baletus statė užsienio baletmeisteriai G. Morresi (Italija), I. Craméras (Švedija) ir kiti. Muzikos baletams parašė F. de Freitasas (1902–80), A. J. Fernandesas (1906–83), J. Croneris de Vasconcelosas (1910–74), R. Coelho ir kiti kompozitoriai. Profesionalaus baleto pradininke laikoma M. Abreu (1915–2006), kuri 1937 Šveicarijoje baigė É. Jaques’o‑Dalcroze’o institutą. 1944 Lisabonoje ji įkūrė šokio trupę, Nacionalinėje konservatorijoje išugdė kelias artistų kartas. 1956 baleto artistas ir baletmeisteris F. Lima įkūrė šokio trupę. 1960 įkurtas Portugalijos baleto centras ir mokykla, 1961 – Eksperimentinė baleto trupė (iki 1964 dėstė anglas N. Dixonas, abi Lisabonoje). 1965 ši trupė ir Gulbenkiano baleto trupė buvo sujungtos ir pavadintos Gulbenkiano baletu (veikė iki 2005). Jame šoko geriausi to meto Portugalijos profesionalūs baleto artistai, dirbo vietiniai (F. Lima, C. Trincheirasas, 1940–92, J. Salavisa, g. 1939) ir užsienio (J. Butleris, B. Cullberg, W. Gore’as, L. Lubovitchius, H. van Manenas, M. Šparemblekas, N. Walkeris) baletmeisteriai. 1964 įkurtas Lisabonos baleto teatras (vadovė choreografė Á. Sena, g. 1927). Portugalijos baleto raidai didelę įtaką turėjo baleto artistės ir pedagogės A. Mascolo (g. 1930) 1958 Lisabonoje įkurta klasikinio šokio mokykla. Nuo 1977 Lisabonoje veikia Nacionalinė baleto trupė (1978–93 vadovavo A. Jorge, g. 1938; nuo 2007 – V. Wellankampas). 1984 įkurta Lisabonos šokio trupė (vadovas R. Horta, g. 1957) propaguoja džiazo šokį. Garsėja choreografės O. Roriz (g. 1955) 1995 Lisabonoje įkurta trupė. Portugalijos baleto repertuarą sudaro klasikiniai, modernieji ir Portugalijos kompozitorių baletai. Baleto ir šiuolaikinio šokio spektaklius kuria vietiniai (R. L. Graça, J. Fiadeiro, J. Providência, abu g. 1965; B. Ruasas, F. Camacho, abu g. 1967; V. Montero, C. Andermatt, P. Ribeiro) ir užsienio (M. Bigonzetti, Chr. Bruce’as, E. Clugas, M. Corderis, N. Duato, W. Forsythe’as, J. Kyliánas, R. Northas) choreografai. Šokio menas dėstomas Nacionalinėje konservatorijoje, Aukštojoje šokio mokykloje (įkurta 1986, abi Lisabonoje), Lisabonos technikos universitete.
L: J. Sasportes História da Dança em Portugal Lisboa 1970; J. Sasportes, H. Coelho, M. de Assis Dançaram em Lisboa: 1900–1994 Lisboa 1994.
Portugalijos kultūra
Portugalijos konstitucinė santvarka
Portugalijos partijos ir profsąjungos
Portugalijos ginkluotosios pajėgos