mechaninis potenciometras
potenciomètras (lot. potentia – jėga, galia + metron – matas), kintamasis rezistorius, kurio varža keičiama mechaniškai arba elektroniniu būdu. Mechaniniai potenciometrai dažniausiai turi 3 išvadus ir šliaužiklį (judamąjį kontaktą). Šliaužiklio rankenėlė paprastai įtaisoma skydelyje. Stumdant šliaužiklį (sukant rankenėlę) varžinio elemento varža kinta tiesiškai, logaritmiškai ir antilogaritmiškai (priklauso nuo jo medžiagos ir formos, pvz., siaurėjančio varžinio elemento varža kinta logaritmiškai arba antilogaritmiškai). Tikslūs potenciometrai yra daugiasūkiai, t. y. norint varžos vertę pakeisti nuo mažiausios iki didžiausios vertės, rankenėlę reikia apsukti kelis kartus. Elektroniniai potenciometrai turi papildomų elektroninių įtaisų (pvz., puslaidininkiniai potenciometrai veikia paeiliui prijungdami vis kitą rezistorių prie potenciometro išvadų). Jų varža keičiama elektriniais impulsais (koduotomis impulsų sekomis) arba įtampa. Varžinis elementas būna tiesaus strypelio arba žiedo pavidalo, daromas iš grafito, metalo, metalo keramikos ir kitų medžiagų.
Paprasčiausias potenciometras – didelės varžos reostatas, kurio išėjimo įtampa lygi tam tikrai daliai įėjimo įtampos. Būna rodyklinis ir skaitmeninis. Potenciometrų nominalioji galia (0,001–10 W), didžiausioji darbinė įtampa (10–100 V), didžiausioji pasipriešinimo įtampa (100–1000 V). Naudojamas elektrotechnikoje, radiotechnikoje, matavimo technikoje, kompiuterijoje, automatikoje įvairių parametrų (garsumo, vaizdo ryškio, galios, išėjimo įtampos ir kitų) reguliavimui.