požemnis núotėkis, požeminio vandens judėjimas iš mitybos į iškrovos sritis dėl gravitacinės jėgos arba hidraulinio spūdžio. Požeminis nuotėkis apibūdinamas požeminio vandens kiekiu, kuris suteka į upes, ežerus, jūras, vandenynus ar kitus vandens telkinius. Požeminio nuotėkio dydis priklauso nuo klimatinių, geografinių ir geologinių sąlygų – kuo geresnės sąlygos kritulių vandeniui infiltruotis, tuo didesnis požeminis nuotėkis susidaro. Dažniausiai nustatomi šie požeminio nuotėkio rodikliai: požeminio nuotėkio modulis (vandens debitas, nutekantis į paviršinio vandens telkinį per laiko vienetą iš baseino ploto vieneto, reiškiamas l/s∙km2 arba m3/s∙km2), požeminio nuotėkio koeficientas (daugiamečio upės drenuojamo požeminio nuotėkio ir iškritusių kritulių kiekio santykis, išreikštas % ar vieneto dalimis, rodo, kokia kritulių dalis tenka požeminio vandens mitybai) ir upės požeminės mitybos koeficientas (upės drenuojamo požeminio nuotėkio ir bendro nuotėkio santykis %).
požeminio nuotėkio susidarymo schema
Lietuvoje didžiausias požeminio nuotėkio modulis (4–6 1/s∙km2) yra Aukštaičių aukštumoje ir smėlėtoje Pietryčių lygumoje, mažiausias (0,4–0,8 1/s∙km2) – Vidurio Lietuvos ir Pajūrio žemumose.
848
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.