Pranciškus Asyžietis

Pranciškus Asyžietis (dailininkas G. Cimabue, 13 a., freska Šv. Pranciškaus Žemutinėje bazilikoje Asyžiuje)

Prancškus Asyžiẽtis, tikr. Giovanni Bernardone 1181 ar 1182Asyžius 1226 10 03Asyžius, pranciškonų ordino įkūrėjas, mistikas, stigmatikas (pirmasis istorijoje). Šventasis (1228; šventė – spalio 4). Italijos, gyvūnų, katalikybės plėtros, gamtosaugos ir prekybininkų globėjas.

Veikla iki atsivertimo

Gimė turtingo pirklio šeimoje. Motina pakrikštijo sūnų Giovanni, grįžęs iš kelionės tėvas jį pavadino dar ir Pranciškumi. Apie 1196 pradėjo dirbti tėvo parduotuvėje, buvo sumanus verslininkas. 1202 dalyvavo Asyžiaus kare su Perugia, pateko į nelaisvę, daugiau kaip metus kalintas, po to ilgai sirgo. Patirti išgyvenimai vedė prie atsivertimo.

Atsivertimas

Ieškodamas kelio į šventumą atsisakė ankstesnio gyvenimo būdo, nusižeminęs atsidėjo maldai, šelpė vargšus, slaugė raupsuotuosius. Nukeliavo į Romą prie šv. Petro kapo. 1205 išgirdęs mistinį kvietimą pataisyti griūvančią Šv. Damijono bažnyčią savo jėgomis ir lėšomis atstatė šią ir dar 2 bažnyčias prie Asyžiaus: Šv. Petro ir Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės (Porciunkulės). 1206 įvyko galutinis Pranciškaus Asyžiečio atsivertimas: Asyžiaus vyskupo Gvido II akivaizdoje atsisakė teisių į tėvo turto paveldėjimą ir pasirinko atsiskyrėlio gyvenimą.

Pranciškus Asyžietis (dailininkas G. Cimabue, 13 a., freska Šv. Pranciškaus Žemutinėje bazilikoje Asyžiuje)

Vienuolijos kūrimas

1208 klausydamasis Evangelijos žodžių, kur Jėzus siunčia į pasaulį apaštalus, suprato savo pašaukimą, atsisakė atsiskyrėlio gyvenimo ir tapo keliaujančiu pamokslininku. Netrukus su keliais sekėjais (1209 bendruomenėje jau buvo 12 brolių) iškeliavo pamokslauti į Italijos įvairias vietas. Parašęs trumpą regulą Pranciškus Asyžietis su broliais nukeliavo į Romą, gavo popiežiaus Inocento III palaiminimą bendruomenės gyvenimo būdui ir leidimą pamokslauti (taip 1210 buvo įsteigtas Mažesniųjų brolių ordinas, 1223 popiežius Honorijus III patvirtino galutinę regulos redakciją; Pranciškus Asyžietis ordinui vadovavo iki 1220). 1212 prie Šv. Damijono bažnyčios (prie Asyžiaus) su Klara Asyžiete inicijavo moterų vienuolijos steigimą (vėliau pavadinta klarisių vardu).

Misijos ir kita veikla

1212 vyko misionieriauti į Dalmatiją, 1214 – per Prancūziją ir Ispaniją į Maroką. 1217 išsiuntė misionierius į Sirijos ir Palestinos provincijas, 1219 – į Maroką. Pats išplaukė misionieriauti į Artimuosius Rytus, susitiko su Egipto sultonu Meliku al Kamilu, kuris nors ir neatsivertė į krikščionybę, bet palankiai jį priėmė; taip Pranciškus Asyžietis įrodė galimybę taikiai apaštalauti ir saracėnų kraštuose. 1221 Italijoje įkūrė Atgailos brolių ir seserų (dabar Pranciškonų pasauliečių, tretininkų) ordiną, 1223 12 24 Greccio (Lacijaus sr.) pirmasis įrengė gyvą prakartėlę, vaizduojančią Jėzaus gimimą. Paskutiniais gyvenimo metais sunkiai sirgo, dažnai išgyvendavo mistinius potyrius. 1224 09 ant La Vernos kalno ilgai meldėsi, mąstė ir pasninkavo; jam atsivėrė stigmos – Jėzaus Kristaus kančios žaizdos rankose, pėdose ir šone. 1226 atvyko į Asyžių, apsistojo vyskupo rūmuose, vėliau – Porciunkulėje; čia ir mirė.

Sukūrė maldų, giesmių (žymiausia Saulės giesmė 1225), paliko dvasinį testamentą (1226). Pradininkas naujos krypties dvasingumo, pagrįsto nusižeminimu Dievui, tarnavimu vargšams ir kenčiantiems, artimo meile, spontaniškumu, dvasine laisve ir džiaugsmingumu. Pranciškaus Asyžiečio dvasingumas padarė įtaką liturgijai, prisidėjo prie Bažnyčios atsinaujinimo, naujų pamaldumo formų atsiradimo.

Atminimo įamžinimas

Vienas populiariausių šventųjų; jo garbei pastatyta daug bažnyčių, sukurta meno kūrinių (kino filmas Pranciškus, 1989, režisierė L. Cavani).

Dailėje dažniausiai vaizduojamas vilkintis rudu pranciškonų abitu su stigmomis ant rankų, kojų ir šone. Atributai – krucifiksas, lelija ir kaukolė. Seniausias Pranciškaus Asyžiečio portretas išliko freskoje (sukurta apie 1228) Šv. Benedikto vienuolyne Subiaco (Lacijaus sritis). Žymiausi dailės kūriniai: Giotto di Bondone’s ir jo mokinių freskų ciklas (28 freskos; apie 1296) Šv. Pranciškaus Aukštutinėje bažnyčioje Asyžiuje, Giotto di Bondone’s ciklas Šv. Kryžiaus bažnyčioje Florencijoje (1317–20), su Pranciškaus Asyžiečio gyvenimu ir mistiniais potyriais susiję motyvai A. Dürerio, A. Altdorferio, L. Cranacho, El Greco, F. Ribaltos, F. de Zurbaráno, B. E. Murillo ir kitų dailininkų kūriniuose.

Populiariausi siužetai: Pranciškaus Asyžiečio gimimas, Pranciškaus Asyžiečio stigmatizacija, riteris, atiduodantis savo drabužį pavargėliui, besimeldžiantis Šv. Damijono bažnyčioje, atsižadantis savo tėvo turtų Asyžiuje, slaugantis raupsuotuosius, sakantis pamokslą popiežiui ir kardinolams Viterbo mieste, sakantis pamokslą paukšteliams, bandantis atversti Egipto sultoną, Pranciškaus Asyžiečio palaikus apraudanti Klara Asyžietė ir kiti.