Skorinà Pranciškus (bltr. Francysk Skaryna, Francišak Skaryna) 1470Polockas (Baltarusija) apie 1551Praha (?), Lietuvos spaustuvininkas, knygų spausdinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininkas. Pirmosios spaustuvės Lietuvoje (Vilniuje) įkūrėjas ir knygų leidėjas (knygas rengė ir spausdino slavų kanceliarine kalba). Vadinamųjų laisvųjų mokslų ir medicinos daktaras (1512).

Išsilavinimas

1506 baigė Jogailos universitetą (studijavo septynis laisvuosius menus – gramatiką, logiką, retoriką, muziką, aritmetiką, geometriją ir astronomiją). Vėliau apkeliavo daugelį Europos šalių. 1512 Paduvos universitete eksternu įgijo ir medicinos daktaro laipsnį. Mokėjo rusų, lenkų, čekų, senovės slavų, hebrajų, graikų, lotynų kalbas.

Veikla

Pranciškus Skorina (medžio raižinys iš Rusėniškosios Biblijos 1517)

1517 Prahoje turtingų vilniečių remiamas įkūrė spaustuvę, kur parengė ir išleido Psalmyną (1517) ir kitas 22 Senojo Testamento knygas (Rusėniškoji Biblija / Biblija ruska 1517–19). Biblijoje buvo išspausdintas raižinys su spaustuvininko portretu ir P. Skorinos pagrindiniais simboliais – saule ir mėnuliu. Tarp 1519 ir 1521 apsigyveno Vilniuje, atsigabeno spaustuvės reikmenis ir popieriaus atsargų. Čia, miesto burmistro J. Babičiaus namuose (manoma, kad šis namas stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta), 1522 įkūrė pirmąją Rytų Europoje spaustuvę. Joje parengė ir išleido pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Mažoji kelionių knygelė (Malaja podorožnaja knižica 1522, psalmių ir įvairių didaktinių pamokymų rinkinys) ir Apaštalą (Apostol 1525, knygą sudarė apaštalų laiškai iš Naujojo Testamento).

Leidinių pratarmėse skleidė humanistines liaudies švietimo idėjas. Vilniuje išleistos P. Skorinos knygos prilygo geriausiems to laikotarpio Vakarų Europos poligrafijos pavyzdžiams (daug vinječių, užsklandų, papuoštos raižiniais, stilizuotas šriftas). Po 1525 spaustuvininko leidybinė veikla dėl nežinomų priežasčių nutrūko, per 1530 Vilniaus gaisrą spaustuvė buvo sunaikinta. Po kelių nesėkmingų bandymų ją atgaivinti P. Skorina, manoma, grįžo į Prahą ir gyvenimo pabaigoje dirbo karaliaus Ferdinando gydytoju ir sodininku.

Mažoji kelionių knygelė

Atminimo įamžinimas

Vilniuje, vadinamajame Spaustuvininkų kiemelyje, Stiklių g. 4, 1973 pastatyta skulptūra Metraštininkas (skulptorius V. Krutinis). 2017 Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą P. Skorinos Rusėniškosios Biblijos 500-mečiui paminėti (autorius Rolandas Rimkūnas).

1994 Vilniuje atidaryta baltarusiška Pranciškaus Skorinos vidurinė mokykla, 2013 tapo gimnazija.

Paminklai P. Skorinai pastatyti Polocke, Minske, Vitebske, Lydoje, Prahoje, Kaliningrade, Kišiniove. Baltarusių kalba išleista jam skirta enciklopedija.

L: L. Vladimirovas Pranciškus Skorina – Vilniaus spaudos pradininkas Vilnius 1956, Pranciškus Skorina: Pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spaustuvininkas Vilnius 1992; Francisk Skorina – belorusski gumanist, prosvetitel′, pervopečatnik Minsk 1989; Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500 / sudarė Sigitas Narbutas Vilnius 2017.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką