pranešjas, asmuo, kuris teikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos, darbo arba sutartiniai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir kiti) santykiai, ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.
Tarptautiniai teisės aktai
2005 10 31 Jungtinių Tautų priimta Konvencija prieš korupciją (Lietuva ratifikavo 2006 12 05) įpareigoja valstybes svarstyti galimybę įtraukti į savo nacionalinės teisės sistemą tam tikras priemones, apsaugančias nuo neteisingo elgesio bet kokius asmenis, geranoriškai ir pagrįstai pranešusius kompetentingoms institucijoms faktus apie šios Konvencijos nustatytus nusikaltimus. 2014 04 30 Europos Tarybos Ministrų komitetas dėl pranešėjų apsaugos priėmė rekomendacijas, kuriose valstybės narės raginamos įdiegti nacionalinį teisinį apsaugos reguliavimą pranešėjų, atlygintinai ar neatlygintinai dirbančių viešajame ar privačiame sektoriuje, nepaisant jų teisinio statuso.
Pranešėjų apsauga Lietuvoje
Lietuvoje pranešėjų apsauga veikia kaip institutas, turintis prisidėti inter alia (lot. – tarp kitko) prie kovos su korupcija, kitomis nusikalstamomis veikomis ir teisės pažeidimais, kuriais pažeidžiamas viešasis interesas arba į jį kėsinamasi, šių pažeidimų atskleidimo ir prevencijos, tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija – įstatymo nustatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
Teisinis reglamentavimas
Baudžiamojo proceso kodekse (2002, įsigaliojo 2003) ir Baudžiamojo proceso bei kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme (1996, įsigaliojo 1997, nauja redakcija 2008) įtvirtintos nuostatos dėl anonimiškumo taikymo asmenims ar jų šeimos nariams, suteikusiems informacijos dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu liudytojui ar nukentėjusiajam gali būti taikomas anonimiškumas, jei asmuo atitinka visus Baudžiamojo proceso kodekse išdėstytus reikalavimus: gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, t. p. tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese, jie dalyvauja procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo.
Siekiant efektyviau pažaboti korupciją 2006 12 05 Lietuva ratifikavo 2005 Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją. 2019 01 01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (atsižvelgta į pasaulinę praktiką užtikrinant pranešėjų apsaugą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtą ir 2016 publikuotą pranešėjų apsaugos teisinio reglamentavimo, jo praktinio taikymo ir teismų praktikos valstybėse narėse lyginamąją analizę, Jungtinių Tautų gerosios praktikos užtikrinant pranešėjų apsaugą vadovą ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2014 04 30 priimtas rekomendacijas dėl pranešėjų apsaugos), skirtas asmenims, pranešusiems apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose, apsaugoti. Šio įstatymo atsiradimą paskatino tai, kad Lietuvoje nebuvo užtikrinama asmenų, pranešusių apie neteisėtas veikas, pakankama apsauga. Apie galimus pažeidimus savo darbovietėje pranešę asmenys, jei nebuvo pripažįstami liudytojais baudžiamajame procese, neturėjo aiškių apsaugos priemonių.
Pranešėjo suteikiama informacija
Dažniausiai pranešėjas informuoja apie įstaigoje galbūt rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, t. p. šiurkštų privalomų profesinės etikos normų pažeidimą ar kitą grėsmę viešajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimą. Apie tokio pobūdžio pažeidimus pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga. Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti keliais būdais: įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą; tiesiogiai pranešdamas kompetentingai institucijai arba viešai.
Pranešėjo apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės
Skiriamos pranešėjo apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės: saugių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų, asmens konfidencialumo, nemokamos teisinės pagalbos užtikrinimas, draudimas daryti neigiamą poveikį asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją, kompensaciją, atleidimas nuo atsakomybės (pvz., asmeniui dėl pranešime pateiktos informacijos negali būti taikoma atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo ar šmeižto, jei teikdamas duomenis pranešėjas manė nurodantis tikslią informaciją). Pranešėjams, pateikusiems kompetentingai institucijai vertingos informacijos apie pažeidimus, gali būti atlyginama Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
1431