preanimzmas (lot. prae – prieš, anksčiau + animizmas), religijotyroje – viena religijos kilmės koncepcijų, religiją kildinanti iš beasmenės galios manos. Preanimizmo šalininkai kritikavo pagrindinį animistinės koncepcijos teiginį, kad tikėjimas dvasiomis yra pirminė religijos raidos forma. Preanimizmo koncepciją bandė pagrįsti R. R. Marettas (kn. Religijos pradžia / The Threshold of Religion 1914), jis teigė, kad tikėjimas mana yra ankstesnė religijos raidos stadija nei tikėjimas siela. Preanimizmo šalininkai (K. T. Preussas, A. Vierkandtas ir kiti) religiją kildino iš tikėjimo mana, kaip pirmapradžio tikėjimo į dievus šaltinio; manyta, kad beasmenė galia vėliau ėmė reikštis per konkrečius daiktus ir žmones, po to atsirado sielos samprata, ir tik tada – dievų įvaizdžiai.
L: J. H. King The Supernatural: Its Origin, Nature, and Evolution 2 v London–New York 1892.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.