prebiòtikai (lot. prae – prieš + gr. biōtikos – gyvybinis), maistinės skaidulos, kurios skatina gerųjų žarnyno bakterijų augimą ir aktyvumą. Jie yra svarbūs žarnyno sveikatai, nes padeda palaikyti tinkamą mikrobiotos pusiausvyrą, gerina virškinimą ir stiprina imuninę sistemą. Prebiotikai veikia selektyviai – skatina naudingųjų bakterijų, pvz., bifidobakterijos ir Lactobacillus, augimą ir aktyvumą žarnyne. Šios bakterijos fermentuoja prebiotikus, gamindamos trumposios grandinės riebalų rūgštis (TGRR): acetatą, propionatą ir butiratą. TGRR pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, padeda reguliuoti imuninės sistemos veiklą, skatina žarnyno ląstelių atsinaujinimą ir reguliuoja cukraus kiekį kraujuje.
lazdelės formos bifidobakterijos (pavaizduotos mėlyna ir violetine spalvomis) fermentuoja prebiotikus skystoje terpėje
Vienas žinomiausių prebiotikų yra inulinas, jo gausu svogūnuose, poruose, česnakuose ir topinambuose. Skaidulinių medžiagų gausu daržovėse, vaisiuose, uogose ir grūdiniuose produktuose. Priklausomai nuo amžiaus, svorio ir lyties, vaikams rekomenduojama suvartoti bent 10–15 g skaidulinių medžiagų per dieną, suaugusiesiems – 30–40 gramų. Žmogui senstant skaidulų poreikis didėja.
Be natūralių šaltinių, prebiotikai t. p. gali būti vartojami ir kaip maisto papildai – miltelių, kapsulių ar skysčio pavidalu.
Prebiotikai gali turėti ir nepageidaujamą poveikį, ypač jei žmogus anksčiau nevartojo daug skaidulų – gali pasireikšti pilvo pūtimas ar diskomfortas.
Terminą prebiotikai pirmą kartą 1995 pasiūlė Glenas Gibsonas ir Marcelis Roberfroidas (abu Jungtinė Karalystė).