preromantzmas (lot. prae – prieš, anksčiau + romantizmas), 18 a. antros pusės–19 a. pradžios dailės tendencija; romantizmo užuomazgos dailėje. Preromantizmas anksčiausiai ir ryškiausiai pasireiškė Didžiojoje Britanijoje. J. H. Füssli, W. Blake’as sėmėsi įkvėpimo iš Dante’s, W. Shakespeare’o, J. Miltono, jų kūriniams būdinga polinkis į misticizmą, fantastiką, vizionieriškumas. Preromantinis atsigręžimas į gamtą akivaizdus T. Gainsborough, J. Crome’o peizažuose. Italijoje preromantizmas pasireiškė G. B. Piranesi architektūrinėse vizijose, A. Magnasco fantastiniuose peizažuose, F. Guardi vedutose. Prancūzijos dailėje preromantinė nuotaika ryški H. Robert’o, C. Vernet peizažuose, lyriškose J.‑H. Fragonard’o, A.‑L. Girodet, P.‑P. Prud’hono figūrinėse kompozicijose, Ispanijoje preromantizmas raiškiai atsiskleidė F. J. de Goyos kūryboje.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.