prètorius (lot. praetor < praeeo – einu priekyje, vadovauju), senovės Romoje respublikos laikais – valstybės pareigūnas. Ankstyvosios respublikos laikotarpiu iš pradžių pretoriais buvo vadinami konsulai ir diktatoriai, nuo 367 (ar 366) pr. Kr. – konsulų padėjėjai civilinėms byloms nagrinėti. Pretorius bylas sprendė remdamasis pretoriaus ediktu (pretoriaus teise), o nesant konsulo arba jam išvykus tapdavo aukščiausiuoju pareigūnu. Nuo 242 pr. Kr. buvo renkami 2 pretoriai: miesto (nagrinėjo Romos piliečių bylas) ir užsieniečių (nagrinėjo atvykėlių tarpusavio bylas arba jų bylas su romėnais). Sulos laikais pretorių padaugėjo iki 8.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.