prieštankinė gynyba

prieštánkinė gynýba, pajėgų suplanuotos specialiosios priemonės ir kovos veiksmai priešo tankų ir kitų šarvuotųjų mašinų atakoms atremti, joms naikinti; sudėtinė gynybos dalis. Prieštankinės gynybos sistemą sudaro: iš anksto parengti aviacijos, raketų ir artilerijos smūgiai į suplanuotus rajonus; karinių vienetų prieštankinės ginkluotės ir kitų priemonių išdėstymas; visų rūšių prieštankinės ugnies sistema prieš priešakinį gynybos kraštą, sparnuose, sandūrose ir gynybos gilumoje; prieštankinių inžinerinių ir kitų užtvarų sistema; prieštankiniai rezervai ir judriosios užtvarų rinktinės.

Prieštankinė gynyba atsirado per I pasaulinį karą mūšiuose pradėjus naudoti tankus. Per II pasaulinį karą buvo sukurta darni prieštankinės gynybos sistema; ją sudarė kuopų prieštankiniai atramos punktai, sujungti į batalionų prieštankinius mazgus, prieštankiniai rajonai, tankų pasalos, artilerijos prieštankiniai rezervai, judriosios užtvarų rinktinės, artilerija uždarose ugnies pozicijose, prieštankinės užtvaros ir kliūtys. Pokario metais prieštankinė gynyba tapo sudėtine gynybos dalimi.

645