dzūkės prijuostė (linas, 19 a. vidurys)
suvalkietės prijuostė (vilna, medvilnė, linas, 19 a. antra pusė)
prijuõstė, buitinės arba dekoratyvinės paskirties drabužis, juosiamas iš priekio ant liemens.
Tradicinės lietuvių moterų prijuostės – viena seniausių tautinių drabužių dalių. Lietuvoje ryšėtos jau 9 amžiuje. Seniau daug kur prijuostė laikyta privaloma, būdavę nepadoru jos neryšėti. Seniausios kasdienės prijuostės visuose etnogafiniuose regionuose būdavo iš namuose austo lininio, kartais pakulinio audinio, languotos arba dryžuotos, tamsesnių spalvų. Šventadienių prijuostės daug kur buvo šviesios, su įaustais raudonų, žalių, tamsiai mėlynų siūlų ruoželiais palei apačią. Ši kartais puošta kuteliais arba pinikais. 19 a. antroje pusėje austos pusvilnonės daugiaspalvės prijuostės. Languotų prijuosčių didesniuose languose – įvairūs raštai. Plito ir siuvinėtos prijuostės: Dzūkijoje tamsios raudonos, žalios, rusvos, vyšninės prijuostės siuvinėtos įvairiaspalviais žiedais ir lapeliais, Žemaitijoje – dobiliukais, katpėdėlėmis, langeliais, Užnemunėje – lelijomis, žirneliais, žvaigždutėmis, Klaipėdos krašte – įvairiais augaliniais ir geometriniais raštais. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje daugelyje regionų prijuostės dažnai buvo siuvamos iš fabrikinės gamybos vilnonių, medvilninių, šilkinių audinių.
žemaitės prijuostė (medvilnė, vilna, 19 a. antra pusė)
Kaip išeiginio kostiumo dalis prijuostės Žemaitijoje išnyko 19 a. pabaigoje, ilgiausiai – iki Antrojo pasaulinio karo – išliko Dzūkijoje.
Kaip darbinį drabužį prijuostes dėvėdavo ir dėvi kai kurių profesijų vyrai (batsiuviai, pakinktų dirbėjai, kalviai).
Emilijos Seibutytės siuvinėta prijuostė (vilna, 2006)
prijuostės fragmentas (apie 1845; © Kupiškio etnografijos muziejus)
2271
M. Mastonytė Lietuvių tradicinių prijuosčių tipizacija / Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais Vilnius 1972; S. Bernotienė Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab.–20 a. pr. Vilnius 1974.