primityvióji dail (lot. primitivus – pirmykštis), neeuropietiškų kultūrų dailė. 19 a. terminas vartotas neigiama prasme – reiškė tariamai atsilikusį, neišsivysčiusį, palyginti su europietiškuoju, plastinį meną; primityviosios dailės kūriniai (skulptūros, kaukės, kita) sieti tik su magija, fetišizmu. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje modernistai reabilitavo estetinę primityviosios dailės vertę, pripažino šią dailę esant konceptualiai sudėtingą, turinčią savitą, kitokią nei Europos kūrybos tradicijos, estetiką. Pirmasis Europos dailininkas, atkreipęs dėmesį į primityviąją dailę ir iškėlęs jos pranašumus, buvo P. Gauguinas. Fovistai, kubistai, ekspresionistai, siurrealistai sekė primityviosios dailės (Afrikos, Okeanijos, kita) principais. Primityviosios dailės principų taikymas modernistinėje kūryboje vadinamas primityvizmu.
primityvusis menas