prokuratūrà (lot. procuro – rūpinuosi, valdau), savarankiška teisminės valdžios institucija, įstatymų numatyta tvarka padedanti teismui vykdyti teisingumą, siekianti garantuoti teisėtumą, prižiūrinti įstatymų taikymą ir vykdymą, tramdanti nusikalstamumą, ginanti viešąjį interesą. Prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, pradeda ir vykdo baudžiamąjį persekiojimą, atlieka parengtinį tardymą, teisme palaiko valstybinį kaltinimą, kontroliuoja teismo nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą, nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamumo prevencijos programas, dalyvauja teisėkūros procese. Prokuratūroje dirbantis pareigūnas vadinamas prokuroru.
Prokuratūra atsirado viduriniais amžiais. Prancūzų filosofijos teisininkas Ch. L. de Montesquieu pritarė institucijos, kuri trauktų asmenis atsakomybėn už visus nusikaltimus, įsteigimui. 17–19 amžiuje prokuratūros institucija paplito beveik visose pasaulio šalyse.
1431
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.