proletãrai (lot. proletarius – duodantis palikuonius), senovės Romos neturtingiausių piliečių grupė. Antikinė istoriografija proletarų atsiradimą sieja su Servijaus Tulijaus reforma (6 a. pr. Kr.), kuri suskirstė Romos piliečius (patricijus ir plebėjus) pagal turto cenzą į 5 grupes. Proletarais buvo pavadinti piliečiai, neturintys cenzo ir nepriklausantys nė vienai šių grupių. Prolatarai teikdavo 1 centuriją (šimtinę) karių ir turėjo 1 balsą (iš 193) centurijų komicijose. Vėlyvosios respublikos ir imperijos laikais proletarai virto deklasuotais piliečiais, gyvenančiais iš valstybės ir turtuolių pašalpų.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.