proskènijas (gr. proskēnion < pro… + skena), senovės graikų teatro dalis tarp orchestros ir skenos. Iš pradžių buvo sulig žeme įrengtos aikštelės pavidalo. Helenizmo laikotarpiu proskenijas tapo medine, vėliau – mūrine 1–3,5 m aukščio pakyla. Buvo statomas ant stulpų arba kolonų, kartais perdengiamas plokščiu stogu, su orchestra sujungiamas laiptais. Ant proskenijo vaidino aktoriai.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.