Pschikos ir neurològinės raidõs sutrikmų klasifikãcija, (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, DSM), Pschikos sutrikmų klasifikãcija, įvairių psichikos ir neurologinių raidos sutrikimų apibūdinimas ir suskirstymas pagal jų simptomus, priežastis ir kitas ypatybes.
19 a. pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų psichiatrų asociacija pradėjo svarstyti galimybę sukurti universalią psichikos ligų klasifikaciją, kuri standartizuotų vartojamą terminiją ir palengvintų komunikaciją tarp atskirų psichiatrų bei jų mokyklų. Pirmoji klasifikacija buvo parengta 1917 ir pavadinta Psichikos ligų diagnostine klasifikacija. Plačiai pripažintas DSM-1 variantas buvo patvirtintas tik 1952. Jame buvo aprašyti 106 psichikos sutrikimai, glaudžiai susiję su psichoanalitine (Freudo pakraipos) tradicija ir jos terminija.
1968 pasirodė DSM-2 leidimas, kuriame įvardyti 182 psichikos sutrikimai ir pateikta skirtis tarp neurotinių bei psichikos sutrikimų. 1980 išleistas DSM-3 leidimas, kuriame klasifikuojami net 265 psichikos sutrikimai. Šiame leidime atsisakyta psichoanalitinės tradicijos ir pereita prie aiškesnių diagnostinių kriterijų, labiau orientuotų į žmogaus elgesio požymius. 1987 DSM-3-R versijoje iš esmės peržiūrėtas potrauminio streso sutrikimo apibrėžimas. 1994 DSM-4 leidime klasifikuojami 297 sutrikimai, daugiau dėmesio skiriama kultūriniams ir su amžiumi susijusiems aspektams.
2013 parengta DSM-5 versija. Joje, be kai kurių diagnostinių kriterijų pakeitimų, pertvarkytas autizmo spektro sutrikimų skyrius, įtraukti kompulsinio kaupimo ir priešmenstruacinis disforinis sindromai. 2022 buvo išleista atnaujinta versija DSM-5-TR, kurioje pakoreguoti kai kurie apibrėžimai ir klasifikacijos.
Lietuvių kalba yra tik DSM-3 leidimo vertimas.