pschinė bsena gali trukti trumpesnį ar ilgesnį laiką, sukelti individui malonius ir nemalonius, priimtinus ir nepriimtinus išgyvenimus. Psichinę būseną yra sunku apibrėžti. Kartais dar vadinama emocine, dvasine, vidine būsena. Kai vartojamas žodis psichinė, apimami ne pavieniai, o visi psichikos, psichinės savijautos komponentai ir aspektai.
Dažnai klinikoje psichinė būsena aprašoma pagal psichikos veiklos sudedamųjų dalių ypatumus (mąstymas, kalba, orientacija savyje, vietoje, laike, emocijos, nuotaika, elgesys, išvaizda, atmintis, dėmesys, bendravimas ir kita), apibendrintai sakoma, kad žmogaus psichinė būsena yra gera, sveika, stabili, arba sutrikusi, liguista, sukelianti sunkumų pačiam individui, jo artimiesiems, aplinkai.
Individo psichinė būsena (arba psichikos sveikata) yra gera, kai jis save suvokia kaip vientisą, savitą, nors kartais iki galo sunkiai suvokiamą būtybę ir geba būti savimi tarp kitų. Toks asmuo kiekviename gyvenimo etape bręsta kaip asmenybė, išgyvena įvairius jausmus, sugeba daryti sprendimus ir už juos atsakyti, save išreikšti sau ir aplinkiniams tinkamais būdais, planuoti ir įgyvendinti veiksmus, kurti, dirbti, daryti gera bendruomenei.
3229