puncãvimas (it. punzone < lot. punctio – (į)dūrimas, dūris), metalo paviršiaus apdirbimo (kalstymo) technika. Specialiu kalteliu (puncu), plaktuku arba presu metalo plokštės, dirbinio paviršiuje iškalstomi įvairūs ornamentai, piešinys, linijos, kita. Dažniausiai puncuojama iš gerosios, norint išgauti aukštesnio reljefo ornamentą – iš atvirkščiosios arba iš abiejų pusių. Taikomas siekiant padailinti kūrinį, apdirbti paviršių, įmušti signatūrą, prabą; naudojamas grafikoje. Technika žinoma nuo helenistinių laikų. Iš pradžių buvo naudoti akmeniniai įrankiai, vėliau – metaliniai, nuo 18 a. – ir presas. Lietuvoje žinomas nuo pirmo tūkstantmečio vidurio. Šiuolaikinėje juvelyrikoje naudojamas retai, daugiausia prabuoti.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.