Punios piliakalnis
Punios piliakalnis iš viršaus
Puniõs pliakalnis, Magio kálnas, piliakalnis su papėdės gyvenviete Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Nemuno kairiajame ir Punelės dešiniajame krantuose (Punios seniūnija). Piliakalnis įrengtas aukštumoje. Aikštelė trikampė, 155 m ilgio ir 85 m pločio, rytiniame gale supiltas 75 m ilgio, 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas (17 amžiuje perkastas), už jo yra 60 m ilgio, 30 m pločio, 4 m gylio griovys. Šlaitai statūs.
Piliakalnį 1958–1959, 1951–1962 tyrė Vilniaus universiteto (vadovė R. Kulikauskienė), 1972 – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos (vadovas Juozas Markelevičius) ekspedicijos, 1994 – Zenonas Baubonis, 2000 – Vida Kliaugaitė. 1282 m2 plote aptiktas iki 3,5 m kultūrinis sluoksnis. Rasta paleolito laikotarpio dirbinių (skeltės, gremžtukai, keramikos dirbinių liekanos), židinių. Pylimas buvo supiltas 3 kartus. Aikštelėje būta medinių pastatų, ties jais rastas geležinis pentinas, keramikos dirbinių liekanų. Šie įtvirtinimai datuojami 14–15 amžiumi, kada piliakalnyje stovėjo Punios pilis. Dauguma radinių – pastatų liekanos, statybos ir interjero detalės, keramikos dirbiniai (tarp jų – kokliai su Gosievskių herbu), stiklinių indų liekanos, buities daiktų (geležiniai apkaustai, kabliai, vinys, raktai, vyriai, pasagos, kriaunelės, sidabrinis šaukštas), darbo įrankių (peiliai, kaulinės adatos), monetų (Kristinos Rygos šilingas) – iš 15–18 amžiaus dvarvietės. 15–18 amžiuje čia būta Punios seniūno dvaro (sunykęs 18 amžiuje), iki 1938 – sodybos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Punios piliakalnis
Į rytus nuo Punios piliakalnio yra papėdės gyvenvietė (3 ha ploto).
Punios piliakalnis 1976 (fotografas Julius Vaicekauskas; Lietuvos fotomenininkų sąjunga)
L: R. Volkaitė‑Kulikauskienė Punios piliakalnis Vilnius 1974.
1329
Punios pilis