pùpos, pupinių (Fabaceae) šeimos, vikio genties, pupos (Vicia faba) rūšies kultūriniai augalai. Pupos kilusios iš Viduržemio jūros šalių. Auginamos Europoje, Azijoje, Amerikoje, Šiaurės Afrikoje.
Skirstomos į tris varietetus: var. faba, var. equina ir var. minuta. Pagal sėklų dydį pupos skirstomos į stambiasėklių, vidutinio stambumo ir smulkiasėklių veislių grupes. Pašarinės pupos yra smulkiasėklės, valgomosios (daržo) – stambiasėklės. Šaknis liemeninė, šakota, prasiskverbia į 80–150 cm gylį. Stiebas 100–150 cm (ir daugiau) aukščio, status, keturkampis, plikas. Žiedai daugiausia balti, rausvi, susitelkę į kekes. Vaisius – ankštis (5–20 cm ilgio, 1,5–4 cm pločio) su 3–5 sėklomis. Sėklos vartojamos pašarui ir maistui; turi daug baltymų (28–35 %). Pupos mėgsta nerūgščius drėgnus (bet neįmirkusius) molio ir priemolio dirvožemius. Šalnas pakelia iki –5, –6 °C temperatūros. Sėklų derlius 2–3 t/ha, žaliosios masės iki 30 t/ha. Pupos yra geras javų, cukrinių runkelių priešsėlis. Lietuvoje buvo auginamos jau 10–13 amžiuje. Auginamos (ar augintos) veislės ‘Ada’, ‘Aušra’, ‘Kupa’, ‘Ukko’.
pupos
1021
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.