radioaktyviojo poslinkio dėsnis

radioaktỹviojo póslinkio dsnis, Soddy ir Fajanso taisyklė (Sòdžio ir Fãjanso taisỹklė), nusako cheminių elementų virsmus radioaktyviojo skilimo metu. Vykstant alfa skilimui susidaro cheminis elementas, kurio atominis skaičius mažesnis dviem, o masės skaičius keturiais vienetais. Periodinėje elementų sistemoje elementas pasislenka per 2 vietas į kairę, pvz., skylant uranui susidaro toris ir alfa dalelė: ${}_{92}{}^{238}\mathrm{U}$ → ${}_{90}{}^{234}\mathrm{Th}$ + ${}_2{}^4\mathrm{He}$. Beta skilimo metu susidaro cheminis elementas, kurio atominis skaičius didesnis vienetu, o masės skaičius tas pats. Periodinėje elementų sistemoje elementas pasislenka per vieną vietą į dešinę, pvz., skylant neonui susidaro natris, elektronas ir elektroninis antineutrinas: ${}_{10}{}^{23}\mathrm{Ne}$ → ${}_{11}{}^{23}\mathrm{Na}$ + ē + $\overrightarrow{v_e}$. Radioaktyviojo poslinkio dėsnį 1913 nepriklausomai vienas nuo kito suformulavo F. Soddy ir K. Fajansas.

2797