radioaktyvùsis skilmas, procesas, per kurį nestabilūs arba radioaktyvūs atomų branduoliai praranda energiją išspinduliuodami energijos kvantus ir (arba) subatomines daleles ir virsta stabiliais. Radioaktyvusis skilimas yra atsitiktinis procesas, todėl neįmanoma numatyti, kada konkretus radioaktyvus branduolys suskils. Didelio kiekio N radioaktyviųjų branduolių skilimą galima aprašyti matematiškai naudojant radioaktyviojo skilimo konstantą λ: N = N0e–λt; čia t – laikas, N0 – pradinis branduolių skaičius, kai t = 0.
Radioaktyvųjį skilimą 1896 aptiko A. H. Becquerelis tirdamas urano druskas.
556
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.