rajonas
rajònas (pranc. rayon – spindulys), kai kurių SSRS okupuotų, jos sudėtyje ar įtakoje buvusių šalių administracinis teritorinis vienetas.
Rajonų lygmenys
Didesnėse šalyse (pvz., Rusijoje, Ukrainoje) rajonas dažniausiai būna trečio lygmens (po srities, krašto), mažesnėse (pvz., Estijoje, Moldavijoje) pirmo ir antro (po srities) lygmens. Rajonui vadovauja gyventojų renkama rajono taryba, jai – renkamas arba skiriamas rajono tarybos pirmininkas. Yra kaimo ir didesnių (dažniausiai turinčių daugiau kaip 100 000 gyventojų) miestų rajonų, pvz., Maskva suskirstyta į 125 rajonus.
Rajonų atsiradimas
Sovietų Rusijoje rajonai pradėti sudarinėti 1923 (pirmiausia Urale, Šiaurės Kaukaze, Sibire), jie keitė Rusijos imperijos laikų valsčius ir apskritis. Formaliai tai buvo naujosios valdžios siekis sudaryti konkrečiomis ekonominėmis ypatybėmis išsiskiriančius administravimo vienetus ir sumažinti šalį valdančios biurokratijos. Dėl vietos ypatybių (pvz., gyventojų nacionalinės sudėties) ignoravimo kai kur (pirmiausia Ukrainoje) skirstymui į rajonus stipriai pasipriešinta, bet iki 1930 reforma buvo baigta. Vėliau rajonais suskirstytos ir SSRS okupuotos (pvz., Baltijos) arba jos įtakoje atsidūrusios (pvz., Bulgarija, Rumunija) šalys. 1991 suirus SSRS rajonai daug kur išliko, tik kai kur pavadinti vietos tradicijas ar kalbą geriau atspindinčiu žodžiu (pvz., Jakutijoje – ulusu, Tuvoje – kožuunu; jų statusas ir funkcijos nesiskiria nuo rajono).
Lietuvoje
Lietuvoje rajonai sukurti įgyvendinant 1950 06 20 administracinę reformą. Vietoj iki tol buvusių 41 apskrities ir 320 valsčių sudaryti 87 rajonai, pavaldūs 4 sritims. 1953 05 sritys buvo panaikintos, liko 87 rajonai, 1959 buvo 79, 1963 – 41 rajonas. 1959–72 Lietuva perskirstyta į 44 rajonus, kurie buvo suskirstyti į apylinkes. Į rajonus buvo suskirstyti ir didieji miestai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę siekiant, kad administracinis teritorinis suskirstymas geriau atspindėtų demografinius ir ūkio pokyčius, valstybėje pradėta administracinė reforma. 1995 pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą (1994) Lietuva suskirstyta į 10 apskričių (jų administracijos 2010 panaikintos), vietoj rajonų įsteigtos rajono, miesto ir miesto su apylinkėmis savivaldybės, vietoje apylinkių – seniūnijos. Po 2000 pakeistos kai kurių savivaldybių ribos ir pavadinimai, įsteigta naujų savivaldybių.
ulusas; kožuunas