Ramsaro konvencija

Ramsãro konveñcija, Tarptautnės svarbõs šlapỹnių ir vandeñs paũkščių buvenių konveñcija (Convention on Wetlands of International Importance Especially as Waterfowl Habitat), Šlapynių konvencija, tarptautinė sutartis, kuria siekiama išsaugoti svarbiausias žemės šlapynes (pelkes, ežerynus, lagūnas, upių deltas, maršas, užliejamas pajūrio zonas, atolus, tvenkinius, drėgnas pievas), kurios yra retų augalų ir gyvūnų (ypač vandens paukščių) buveinės. Konvencija pasirašyta 1971 02 02 Ramsare (Iranas), įsigaliojo 1975 12 21. Australija, Suomija, Švedija, Iranas, Pietų Afrikos Respublika, Graikija ir Bulgarija buvo pirmosios valstybės, kurios dar prieš įsigaliojant Konvencijai pateikė tarptautiniam pripažinimui jų teritorijoje esančias svarbiausias šlapynes. 2021 Konvenciją buvo pasirašiusi 171 šalis, Ženevoje veikiantis sekretoriatas tarptautinės svarbos šlapynėmis buvo pripažinęs 2422 objektus, kurių bendras plotas yra 254,59 mln. hektarų.

Ramsaro konvencijos logotipas

Daugiausia Ramsaro konvencijai priklausančių vietovių yra Didžiojoje Britanijoje (175) ir Meksikoje (142), didžiausią plotą jos užima Bolivijoje (14,842 mln. ha). Pačios reikšmingiausios Konvencijos sąraše esančios šlapynės (38) įrašytos ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Šlapynių ekosistemų funkcionavimui didžiausios reikšmės turi hidrologinis režimas ir jo išsaugojimo galimybės, todėl skatinamas Konvencijai priklausančių tarpvalstybinių vietovių steigimas. Pasaulyje 2021 buvo 13 Konvencijai priklausančių tarpvalstybinių vietovių (iš jų 12 yra Vidurio ir Rytų Europoje ir 1 Afrikoje).

Ramsaro konvenciją pasirašiusios šalys periodiškai vykstančiuose pasitarimuose numato priemones, kurių reikia norint išsaugoti ir racionaliai naudoti šlapynes pasaulio mastu. Reguliariai atnaujinamuose Konvencijos veiksmų planuose numatomos šių vietovių tvarkymo ir ekologinio atkūrimo priemonės, švietimo programų tobulinimas, įvairių visuomenės grupių informavimas apie šlapynių reikšmę. Ypač skatinamos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių ir privataus sektoriaus pastangos saugoti ir racionaliai naudoti šlapynes, siekiama šlapynių naudojimo klausimus integruoti į bendruomenių darnaus vystymosi planus. Visuomenė skatinama dalyvauti atrenkant Ramsaro konvencijos reikalavimus atitinkančias šlapynes, kurios galėtų papildyti Konvencijai priklausančių vietovių sąrašą.

Konvencijos priemonės skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir ryšius su Biologinės įvairovės konvencijos, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos dalyvėmis, spartina šių ir kitų konvencijų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimą, stiprina aplinkosaugos bei kitų valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų sąveiką.

Vertinimo kriterijai

Šlapynė gali būti laikoma tarptautiniu mastu svarbia, jei atitinka kurį nors iš 9 Konvencijos nustatytų kriterijų.

Tai yra tipiškas, retas ar unikalus natūralaus ar beveik natūralaus šlapynių tipo pavyzdys, randamas atitinkamame biogeografiniame regione. Jos sąlygos yra palankios pažeidžiamoms, nykstančioms ar kritiškai nykstančioms rūšims ir ekologinėms bendruomenėms, kurioms gresia pavojus, gyventi. Šlapynė yra augalų ir (arba) gyvūnų rūšių populiacijų, kurios yra svarbios tam tikro biogeografinio regiono biologinei įvairovei palaikyti, buveinė.

Šlapynė palaiko augalų ir (arba) gyvūnų rūšis kritiniame jų gyvenimo ciklo etape arba suteikia prieglobstį nepalankiomis sąlygomis. Šlapynėje gyvena 20 000 ar daugiau vandens paukščių. Šlapynėje reguliariai aptinkama 1 % vienos rūšies ar porūšio vandens paukščių populiacijos individų.

Šlapynėje aptinkama didelė dalis vietinių žuvų porūšių, rūšių ar šeimų įvairiuose jų gyvenimo tarpsniuose, vyksta jų rūšių sąveika, jų populiacijos atspindi pelkių naudą ir (arba) vertybes ir prisideda prie pasaulinės biologinės įvairovės. Šlapynė yra svarbus maisto šaltinis žuvims, reikšminga nerštavietėms, žuvų migracijos keliams, nuo kurių priklauso pelkių ar kitų vietų žuvų ištekliai. Joje reguliariai aptinkama 1 % vienos rūšies arba porūšio individų (ne paukščių), kurie yra priklausomi nuo pelkių.

Ramsaro konvencija Lietuvoje

Ramsaro konvenciją Lietuva ratifikavo 1993 12 20. Į jos vietovių sąrašą buvo įtraukta Čepkelių rezervatas, Kamanų rezervatas, Viešvilės rezervatas, Žuvinto biosferos rezervatas ir Nemuno deltos regioninis parkas, nuo 2011 – ir Adutiškio–Svylos–Birvėtos šlapynių kompleksas bei Girutiškio pelkė. Bendras plotas daugiau kaip 65 581 tūkst. hektarų. Pagal Konvencijos dokumentus Lietuva kartu su Baltarusija atsakinga už tarpvalstybinę Čepkelių rezervato ir Katros baseino vietovę.

-šlapynių konvencija

1163

762