Rankine’o ciklas: a – garo jėgainės schema, b – temperatūros ir entropijos diagrama; 1 – garo katilas, 2 – turbina, 3 – kondensatorius, 4 – siurblys, Q1 – šilumos kiekis, reikalingas sočiajam garui gaminti, Q2 – šilumos kiekis, nutekantis į aplinką, Wturb. – turbinos atliekamas darbas, Wsiurb. – siurblio sunaudojamas darbas
Rankine’o ciklas (Ránkino cklas), idealus uždaras darbinės medžiagos būsenos kitimo termodinaminis procesas, kurio metu vyksta šilumos virsmas į darbą arba darbo į šilumą. Rankineʼo ciklas yra teorinis pagrindas realių ciklų, vykstančių garo jėgainėse, apytiksliam skaičiavimui. Garo jėgainėje, sudarytoje iš garo katilo, turbinos, kondensatoriaus ir kondensato siurblio, Rankineʼo ciklas vyksta taip: darbinė medžiaga (vanduo) katile kaitinama ir esant pastoviam slėgiui virsta sočiaisiais garais. Turbinoje garai plėsdamiesi atlieka darbą. Garų temperatūra sumažėja, patekę į kondensatorių jie kondensuojasi, virsta skysčiu, kuris siurbliu tiekiamas į katilą; procesas kartojasi. Temperatūros ir entropijos diagramoje Rankineʼo ciklo procesai vaizduojami taip: atkarpa 1–2 rodo darbinės medžiagos kaitinimą katile, kol pavirsta sočiaisiais garais, 2–3 – garo plėtimąsi turbinoje, 3–4 – garo kondensaciją kondensatoriuje, 4–1 – kondensato tiekimą į katilą. Rankineʼo ciklas nuo Carnot ciklo skiriasi tuo, kad darbinės medžiagos šildymas iki sočiųjų garų susidarymo vyksta esant pastoviam slėgiui ir kylant temperatūrai. Vienas iš Rankineʼo ciklo pranašumų – kondensuoto skysčio tiekimui į katilą sunaudojama santykinai mažai darbo, apie 1–3 % turbinos galios.
Rankineʼo ciklą 1859 aprašė W. Rankine’as.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.