Raséinių rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vidurinės dalies vakaruose, Kauno apskrityje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Didžioji Raseinių rajono savivaldybės dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštėje. Joje yra aukščiausia savivaldybės vieta, iškilusi iki 167 m absoliutaus aukščio (prie Kryžkalnio), pietuose – Nemuno žemupio žemuma. Pietryčiuose, prie Dubysos yra žemiausia savivaldybės vieta – 30 metrų. Sausio vidutinė temperatūra –4,8, liepos 17,0 °C. Per metus iškrinta 660–668 mm kritulių.
Per savivaldybę teka Dubysa, Šešuvies, Šaltuonos, Mituvos aukštupiai. 4 ežerai. 13 tvenkinių; didžiausi – Sujainių (plotas 66,2 ha), Alsos (42,6 ha), Plikių (42,5 hektaro). Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio, smėlio stagniškieji išplautžemiai arba glėjiškieji išplautžemiai, karbonatingieji išplautžemiai, paprastieji ir pajaurėję išplautžemiai; yra puveningųjų šlynžemių, paprastųjų smėlžemių, pasotintųjų ir glėjiškųjų balkšvažemių, karbonatingųjų glėjiškų rudžemių, durpžemių bei salpžemių. Miškai užima 23,4 % Raseinių rajono savivaldybės teritorijos. Didžiausi Lapkalnio‑Paliepių, Blinstrubiškių, Zvėgių‑Graužų miškai. Auga daugiausia eglynai, pušynai, yra mišriųjų miškų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – durpės (Pušynpelkės telkinys), smėlis (Nemakščių, Skruzdžių, Verėduvaitės), žvyras (Gynėvės, Kryžkalnio, Puodžių ir kitur).
Dubysa
Didžioji dalis Dubysos ir nedidelė dalis Tytuvėnų regioninių parkų, Jukainių geomorfologinis, Balčios hidrografinis, Paviršulio tyrelio botaninis zoologinis, Dubysos ichtiologinis, Pašešuvio kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 3 botaniniai (Gražusis, Molavėnų ąžuolai, Vienišoji pušis), 5 geologiniai (Akmenės, Dubenuotas, Pakalniškių, Rinkšelių, Skirtino akmenys).
Ūkis
Maisto (mėsos, duonos, žuvų perdirbimo; bendrovė Norvelita), tekstilės (vilnos verpalų; Danspin), siuvimo (Šatrija) pramonė. Daugiausia yra prekybos ir transporto remonto įmonių. Tvenkiniuose auginami karpiai (bendrovė Raseinių žuvininkystė).
Susisiekimas
Per Raseinių rajono savivaldybės teritoriją eina Šiaulių–Tauragės geležinkelis, Kauno–Klaipėdos automobilių magistralė, Ariogalos–Kryžkalnio, Raseinių–Radviliškio, Raseinių–Baisogalos plentai.
Sveikatos apsauga
Ligoninė, greitosios medicinos pagalbos stotis, pirminės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos centrai.
Švietimas ir kultūra
5 gimnazijos, 2 progimnazijos, 2 pagrindinės mokyklos, mokykla-daugiafunkcis centras, 3 lopšeliai‑darželiai, meno mokykla, Raseinių technologijos ir verslo mokykla, kūno kultūros ir sporto centras. Socialinių paslaugų centras, vaikų globos namai, protiškai neįgalaus jaunimo, neįgaliųjų dienos užimtumo centrai. Kultūros centras (22 filialai), viešoji biblioteka (25 filialai). Turizmo ir verslo informacijos centras. Raseinių krašto istorijos muziejus, 2 jo padaliniai – Betygalos muziejus ir Maironio gimtinė – Pasandravio istorinis draustinis, S. Stanevičiaus memorialinė sodyba (Kanopėnai), Šiluva ir Šiluvos muziejus, Pirmosios pasaulyje aštuonratės važiuoklės išradėjo muziejus (Nemakščiai), Biliūnų dvaras ir kitos lankytinos vietos.
Maironio sodyba-muziejus Bernotuose
Istorija
Raseinių rajonas sudarytas 1950 iš 39 panaikintų Raseinių apskrities apylinkių. Rajono plotas buvo 852 km2. 1974 buvo 2 rajono pavaldumo miestai (Ariogala, Raseiniai). 1950–53 priklausė Kauno sričiai. 1954 ir 1959 buvo 14, 1963 ir 1972 – 15, 1987 – 13 apylinkių. 1959 Raseinių rajonui perduotos 6 Kelmės rajono apylinkės, 1962 prijungtas Ariogalos rajonas ir 1 Kėdainių rajono apylinkė; 3 Raseinių rajono apylinkės perduotos Kėdainių, 2 – Tauragės rajonui. 1995 vietoj Raseinių rajono įsteigta Raseinių rajono savivaldybė. 2008 12 29 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 87 seniūnaitijos. 2001 buvo 44 154, 2011 – 37 193, 2021 – 31 192 gyventojai.
2
Šiluva
Raseinių rajono savivaldybės žemėlapis
-Raseinių rajonas