rastrų geometrinės schemos: a – linijinio, b – dvilinijinio, c – rombinio, d – šachmatinio, e – spindulinio, f – apskritiminio
rãstras (lot. raster – kauptukas, kaplys), optinis įtaisas, kurį sudaro vienarūšiai maži optiniai elementai (lęšiai, prizmės, veidrodžiai), struktūriškai moduliuojantys šviesos srautą. Rastro elementai paviršiuje (plokščiame cilindriniame, kūginiame, sferiniame) sudaro įvairias geometrines schemas. Taisyklingai išsidėsčiusių elementų rastras vadinamas taisyklinguoju, netaisyklingai – netaisyklinguoju. Skaidrusis rastras susideda iš šviesą praleidžiančių ir ją sugeriančių elementų, atspindintysis – iš šviesą atspindinčių ir sugeriančių elementų. Rastras, fokusuojantis šviesos srautą, vadinamas optiniu, keičiantis šviesos srauto struktūrą, bet ne eigą – mechaniniu. Vienas arba keli rastrai ir ekranas sudaro rastrinę optinę sistemą. Svarbiausi rastro parametrai: elementų pasikartojamumo periodas (rastro žingsnis; poligrafijoje apibūdinamas liniatūra, kuri nusakoma skaidrių ir neskaidrių taisyklingo rastro elementų skaičiumi ilgio vienete, pvz., 60 ln/cm), šviesingumas (nusakomas rastrinio elemento šviesą praleidžiančio tarpo ir rastro periodo dydžių santykiu), židinio nuotolis.
Poligrafijoje naudojami dvilinijiniai projekciniai autotipiniai rastrai, kurie fotografuojant reprodukciniu prietaisu toninį vaizdą suskaido į rastrinius elementus. Kadangi tarp rastro ir fotografinio filmo yra tam tikras atstumas, tai už rastro susidaro šešėliai. Dėl šių šešėlių kiekvieno elemento centre apšvieta yra didžiausia ir tolstant pakraščių link ji mažėja. Elemento apšvietos dydis priklauso nuo originalo atitinkamo elemento optinio tankio. Fotografavimui naudojamas didelio kontrastiškumo fotografinis filmas, kuris pajuoduoja tik tada, kai ekspozicija viršija slenkstinę vertę. Kadangi apšvieta visuose elementuose pasiskirsto vienodai, skiriasi tik jos intensyvumas, todėl gaunami skirtingo ploto taškeliai. Gautas negatyvas naudojamas autotipinėms spaudos formoms gaminti. Kompiuterinėse leidybos sistemose toninis atvaizdas skaidomas skaitmeniniu būdu naudojant vaizdo skaidymo programas. Skaitmeninėmis technologijomis gaunamos ne tik taisyklingos moduliuotosios amplitudės rastrinės struktūros (skirtingo dydžio taškeliai; jų dydis priklauso nuo optinio tankio), bet ir netaisyklingos moduliuotojo dažnio struktūros (vienodo dydžio rastriniai taškeliai, kurių tankis ploto vienete priklauso nuo vaizdo elemento optinio tankio vertės). Naudojant dažninį rastrą išvengiama muaro (antrinio papildomo interferencinio vaizdo susidarymo ne visai tiksliai sutapdinus kelis taisyklinguosius rastrus).
Giliaspaudėje naudojamas mechaninis rastras, skaidantis vaizdą į atskirus elementus ir sudarantis pertvaras tarp jų. Rastrai dar naudojamas fotografijoje, kine, televizijoje, matavimo technikoje. Rastru taip pat vadinama vaizdo, suskaidyto į atskirus elementus, struktūra, gaunama spausdinant arba matoma televizijos ekrane.
1333