recèpcija (lot. receptio – priėmimas), dirgiklių energijos (pvz., šviesos, šiluminės, mechaninės) priėmimas ir pavertimas (transformacija) nerviniu impulsu. Veikiant dirgiklių energijai mažėja receptoriaus ramybės potencialas – kyla recepcinis potencialas (vietinis jaudinimas). Kai pastarasis pasiekia kritinį lygį – perduodami nerviniai impulsai, kurie jutimo nervu keliauja į atitinkamos sensorinės sistemos centrus stuburo ir galvos smegenyse. Toks jaudinimas vadinamas sklindančiuoju. Dirginimo požymiai (modalumas – pvz., garsas, šviesa, kokybė – tono aukštis, spalva, stiprumas – pvz., dirginimo jėga) koduojami jaudinimo sklidimo vieta, nervinių impulsų dažnumu, nervinių impulsų pasiskirstymu laike. Pagal transformuojamos energijos rūšį recepcija skirstoma į fotorecepciją, fonorecepciją, mechanorecepciją, chemorecepciją, termorecepciją, elektrorecepciją, magnetorecepciją (magnetinio lauko recepcija). Pagal dirginimo šaltinio padėtį recepcija skirstoma į eksterorecepciją, propriorecepciją ir interorecepciją. Receptoriai kartu su pagalbiniais dariniais sudaro recepcijos organus, vadinamus jutimų organais.
1868
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.