reikiamybės formos

reikiamýbės fòrmos, lietuvių kalbos linksniuojamos veiksmažodinių būdvardžių formos, daromos iš veiksmažodžių bendraties kamieno su priesaga ‑tin‑ ir o (mot. g.) arba a (vyr. g.) kamienų galūnėmis. Pvz., nèš‑ti : nèš‑tin‑as, ‑à; rašý‑ti : rašý‑tin‑as, ‑a; kartó‑ti : kar‑tó‑tin‑as, ‑a. Dauguma reikiamybės formų žymi reikiamą atlikti veiksmą, o daiktavardžiai ar įvardžiai, su kuriais jos derinamos, – to veiksmo objektą. Sakinyje reikiamybės formos dažniausiai eina vardine tarinio dalimi, rečiau – pažyminiu (pvz., Būk girtinas, bet nesigirk; Šiemet atmintinas pavasaris). Daugelyje gramatikų reikiamybės formos vadinamos reikiamybės dalyviais, bet kitaip nei dalyviai jos neturi laiko kategorijos, o pagal reikiamybės reikšmę supriešintos ne su kuria nors dalyvių grupe, bet su visa dalyvių sistema. Kai kurie priesagos ‑tin‑ vediniai nuo seno vartojami be aiškesnės reikiamybės reikšmės ir žymi ypatybes, susijusias su dažnai atliekamu, nuolatiniu ar galimu veiksmu (pvz., abejótinas, ‑a; btinas, ‑à; gantinas, ‑a; mitinas, ‑à; pageidáutinas, ‑a; pakàktinas, ‑à; stebtinas, ‑a). Panašių į lietuvių kalbos reikiamybės formas vedinių yra ir kitose giminiškose kalbose (pvz., lotynų kalboje gerundyvas).

2352