relikvijorius

Šv. Kryžiaus ir Jėzaus Kristaus Erškėčių Vainiko dyglio relikvijorius (sidabras, auksas, ametistai, špineliai, perlai, 16 a. vidurys, Vilniaus arba Vokietijos nežinomas auksakalys, Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje)

relikvijõrius (lot. reliquiarium < reliquiae – palaikai, liekanos), katalikų liturginis reikmuo: prabangus, puošnus indas šventojo relikvijoms (kūno, drabužių, daiktų dalims) laikyti. Daromas įvairios formos (ampulės, sarkofago, dėžutės, medaliono, kryžiaus, koplytėlės, antropomorfinės – žmogaus galvos, biusto arba rankos pavidalo) iš brangių medžiagų (tauriųjų metalų, dramblio kaulo, kalnų krištolo), puošiamas brangakmeniais, emaliais. Žinomas nuo 3 amžiaus. Ankstyvaisiais viduramžiais per Mišias pradėtas naudoti pacifikalas. Baroko laikotarpiu plito monstrancijos pavidalo relikvijoriai su glorija. Ši relikvijoriaus forma plito ir Lietuvoje.

2271