reprodùkcinė grãfika, tapybos kūrinių, piešinių arba dailės kitų kūrinių grafinių kopijų tiražiniai atspaudai. Gali būti atskiri lakštai arba kaip knygų iliustracijos. Reprodukcinė grafika nėra identiška originalui – atsiranda grafikai būdingas kontrastingumas, lakoniškumas. Kuriama vario, medžio raižinio, oforto, litografijos technikomis. Reprodukcinės grafikos užuomazgos – 15 a. antra pusė Italijoje, Vokietijoje; iš pradžių laikyta savarankišku meno kūriniu. Paplito 17–18 amžiuje. Būdavo rašomos originalo kūrėjo ir raižytojo (interpretatoriaus) pavardės. 19 a. antroje pusėje atsirado ir išpopuliarėjo fotomechaninio reprodukavimo būdai.
3100
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.