ribosòmos (ribozė + gr. sōma – kūnas), ląstelės organelės, kuriose vyksta baltymų biosintezė (transliacija). Prokariotų ir eukariotų ribosomos sudarytos iš dviejų (didžiojo ir mažojo) subvienetų. 1/3 masės yra ribosominiai baltymai ir 2/3 ribosominės ribonukleorūgštys (rRNR). rRNR sudaro ribosomos šerdį, yra ne tik struktūriniai komponentai, bet ir aktyviai dalyvauja daugelyje baltymų sintezės etapų, svarbios peptidinės grandinės sintezės pagrindinei funkcijai, t. y. dalyvauja peptidinio ryšio sudaryme. Bakterijos Escherichia coli ląstelėje yra apie 20 000 ribosomų, eukariotų ląstelėse – šimtai tūkstančių. Baltymų biosintezės metu ribosomoje tarp mažojo ir didžiojo subvienetų išsidėsto informacinė ribonukleorūgštis (mRNR), kurioje užkoduota informacija apie sintetinamo baltymo aminorūgščių seką. Ribosomose yra 3 baltymų biosintezei svarbūs funkciniai centrai (saitai, vietos): P centras – peptidilinis, jame yra pernašos RNR (tRNR) molekulė, prie kurios prisijungia auganti peptidinė grandinė; A centras – aminoacilinis, jame yra kita, aminoacilinta tRNR molekulė (turi prisijungusią aminorūgštį), E centras – tRNR molekulė atidavusi aminorūgštį patenka į ribosomos E centrą ir per jį palieka ribosomą. Ribosomos A ir P centruose esančios tRNR molekulės yra pasisukusios viena kitos atžvilgiu taip, kad prie jų prisijungusios aminorūgštys erdvėje suartėja ir susidaro peptidinis ryšys. Ši ribosomos vieta vadinama peptidiltransferaziniu centru. Pav. baltymų biosintezė.
1996