Nemekšis Ričardas 1959 01 13Čivyliai (Rokiškio rj.), lietuvių tapytojas. 1986 baigė Lietuvos dailės institutą, 1993–2024 dėstė Vilniaus dailės akademijoje; profesorius (nuo 2013). Grupės Angis narys.
Kūryba
20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje išplėtojo savitą potapybinės abstrakcijos variantą, konceptualiai pasitelkdamas paveikslo kaip objekto aspektus (formatą, drobės dalių jungimo linijas, rėmus, koliažą). Tapė daugiausia šaltibarščių atspalvio rausva spalva, dažu lygiai padengdamas drobės paviršių bei įterpdamas pavienius nežymius, bet struktūriškai svarbius baltus potėpius. Kūriniuose pabrėžiamas tikrovės banalumas, ironizuojamos ir dekonstruojamos įprastos tikrovės suvokimo klišės, savitą traktuotę įgauna sąmonės ir pasąmonės paribių peizažo metafora (Erdvė 1992–2017, Saulėlydis 1996, Šviesos sparnai 1998).
20 a. 10 dešimtmečio R. Nemeikšio tapyba neoekspresionistinė, daugiausia monochrominė, minimalistiniai kasdienybės motyvai išdidinti, priartinti iki abstrakcijos (Horizontas 1999). Ilgainiui išryškėjo skurdžiojo meno bruožai, tapybinių objektų efemeriškumas (Viskas bus gerai 2002). Menininkas toliau plečia tapybos išraiškos priemonių ribas, pasitelkdamas mišrią koliažinę ir asambliažinę techniką, leidžiančią lakoniškomis priemonėmis sureikšminti patį kūrinio paviršių. Tai natūralių ir nykstančių (plunksnos, dantys, vyniojamasis popierius, kartonas, gipiūras, akvarelė) bei sintetinių, pramoninių (plastmasė, plytos) medžiagų, gamtos objektų (beržų, eglių kamienai) ir buities rakandų (šakės, kastuvai) ir kiti deriniai.
R. Nemeikšis. Peizažas. Bus grybų (asambliažas, 2012)
Nuo 2000 kuria didelio formato kūrinius – ant negruntuotos drobės arba gofruoto (kartais padengto grynomis spalvomis) kartono lakštų klijuoja margaspalvius blizgučius (konfeti). Dėlionės derinamos su tapyba, asambliažu; primena saulėlydžio, saulėtekio, sprogimo, tautinio ornamento ar kitas schemas, kartais perteikia ironizuojamo lokalaus konteksto ar autobiografines refleksijas (Tėviškė, Šeima (autobiografija), abu 2023). Kūriniai t. p. turi užuominų apie visuotinį dirbtinybės įsigalėjimą, sociokultūrinio pasaulio įvaizdžių daugiaprasmiškumą (Spalvų spektro ir pozityvaus mąstymo peizažas, Su laimingai praėjusiomis šventėmis (Atvirukas), abu 2014, Spektrinė analizė 2015, ir kiti). Nuo apšvietimo ir žiūros taško kintantis konfeti blizgesys veikia kaip ironiška, žiūrovą provokuojanti kasdienybės bei laikotarpio metafora, kartu – kaip nenuspėjamas tapybinis reginys.
Parodos
Nuo 1989 dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, nuo 1990 – su grupe Angis. Surengė individualių parodų: Vilniuje (1993, 1994, 1998, 2001, 2003, 2007, 2013, 2015, 2018), Rokiškyje (1996).
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus Vilniuje.