rinoskopija

rinoskòpija (gr. rhis, kilm. rhinos – nosis + skopeō – žiūriu, stebiu), nosies ertmės apžiūra. Rinoskopijai naudojami nosies skėstukai, apskritas veidrodėlis (5–8 mm skersmens), zondai, kaktos reflektorius ir stalinė lempa (šviesos šaltinis). Atliekant priekinę rinoskopiją nosies ertmė apžiūrima pro šnervių angas. Iš pradžių apžiūrimas nosies prieangis, paskui (naudojant nosies skėstukus) – nosies ertmės dugnas, apatinė kriauklė ir pertvara, tiriamojo galvą kiek atlošus – likusi pertvaros dalis. Atliekant vidurinę rinoskopiją apmarinama nosies gleivinė, skėstukai įkišami po vidine nosies kriaukle, palengva išskečiami ir apžiūrima nosies vidurinė dalis. Atliekant užpakalinę rinoskopiją naudojamas veidrodėlis, apžiūrima nosies ertmės užpakalinė dalis ir nosiaryklė. Vaikams ir jautriems žmonėms prieš rinoskopiją apmarinama ryklės sienelė. Rinoskopiją pirmasis 18 a. atliko J. N. Czermakas (Čekija).