Rio Grande do Sul (Ro Gránde do Sùlis, Piet Ro Grándė), valstija Brazilijos pietuose, prie Atlanto vandenyno. Šiaurėje ribojasi su Santa Catarinos valstija, pietuose – su Urugvajumi, rytuose – su Argentina.
Plotas 281 748 km2. 11,23 mln. gyventojų (2024). Centras – Pôrto Alegre (1,39 mln. gyventojų, 2024; aglomeracijoje 3,82 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2024): Caxias do Sulis (458,4), Canoasas (359,6), Pelotasas (315,5), Santa Maria (271,1), Gravataí (264,5), Novo Hamburgo (230,2), São Leopoldo (224,5), Viamão (218,7).
Šiaurinė Rio Grande do Sulio dalis yra Brazilijos plokščiakalnyje; didžiausias aukštis (iki 1398 m) Serra da Geralio kalnagūbryje. Pakrantėje ir vidurinėje dalyje plyti lygumos. Klimatas subtropinis drėgnas. Per metus iškrinta daugiau kaip 1300 mm kritulių. Metinė vidutinė temperatūra 20 °C. Pietrytinėje dalyje, Atlanto vandenyno pakrantėje, telkšo lagūniniai Patoso ežeras ir Mirimo ežeras (dalis Urugvajuje); juos jungia São Gonçalo kanalas. Didžiausios upės: Urugvajus, Jacuí, Pelotasas, Camaquã, Ibicui. Dirvožemiai daugiausia geležaliuminžemiai, blizgažemiai, šiaurinėje dalyje yra juosvažemių, vandenyno pakrantėje – pradžiažemių. Auga pušynai ir atogrąžų miškai. Lagoa do Peixės, Serra Geralio, Aparados da Serros nacionalinai parkai.
Ūkio svarbiausia šaka – bioprodukcinis ūkis. Veisiama galvijai, arkliai, avys, kiaulės, naminiai paukščiai. Auginama kviečiai, sojos, ryžiai, vynmedžiai, vaismedžiai, kukurūzai. Kasama vario, švino rūdos, anglys. Maisto (mėsos konservų, vyno), avalynės, odos, medienos apdirbimo, tekstilės, chemijos pramonė, metalurgija, transporto priemonių gamyba. Pramonės svarbiausias centras – Pôrto Alegre. Rio Grandės jūrų uostas. Pelotaso, Pôrto Alegrės tarptautiniai oro uostai.
Istorija
Iki portugalų kolonizacijos dabartinėje Rio Grande do Sulio teritorijoje daugiausia gyveno indėnų gvaranių gentys.
16 a. antroje pusėje prijungta prie Portugalijos Brazilijos kolonijos. 17 a. pradžioje Rio Grande do Sulio pietinėje dalyje buvo įkurtos jėzuitų misijos (1632 Šv. Mykolo; 1683 joje gyveno apie 4000 sukrikščionintų indėnų). 1750, nustačius Ispanijos ir Portugalijos valdų sieną, dalis misijų teritorijos buvo perduota Ispanijai. Joje gyvenę jėzuitai ir portugalai pasitraukė, o gvaraniai nesutiko; 1756 Ispanijos ir Portugalijos kariuomenės jų pasipriešinimą palaužė. 1760 Rio Grande do Sulis tapo Brazilijos kolonijos administraci vienetu – kapitonija. 1822 gavo provincijos, 1889 – valstijos statusą. 1839 09 Rio Grande do Sulis pasiskelbė nepriklausoma respublika. 1839, gretimoje provincijoje paskelbus Santa Catarinos respubliką, Rio Grande do Sulis su ja sudarė konfederacinę valstybę. Rio Grande do Sulio pusėje su Brazilijos centrine valdžia kovojo ir revoliucionieriai iš Europos (G. Garibaldi ir kiti). 1845 03 Rio Grande do Sulio nepriklausomybė buvo panaikinta. 1864–70 nukentėjo per Paragvajaus karą (Brazilijos ir Argentinos karą su Paragvajumi).
19 a. antroje pusėje provincijoje kūrėsi stambios latifundijos, plėtojosi ekstensyvi gyvulininkystė (ypač avininkystė). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje čia apsigyveno daug išeivių iš Vakarų Europos (ypač Italijos, Vokietijos). 1930 valstijoje įvyko sukilimas G. Vargasui palaikyti, kurį parėmė ir kariškiai. 20 a. viduryje pradėjo intensyviai plėtotis žemdirbystė (ypač vynuogininkystė, sodininkystė), kasybos pramonė (anglių, vario). 1975 Rio Grande do Sulis turėjo 6,7 mln., 2005 – 11 mln. gyventojų.