Rio sutartis

Ro sutarts, Tarpameriknė tarpùsavio pagálbos sutarts (angl. Inter-American Treaty of Reciprocal Assistance, isp. Tratado Interamericano de Asistencia Recíproca, TIAR), Amerikos valstybių tarpusavio pagalbos sutartis. Sudaryta per Amerikos valstybių konferenciją 1947 09 02 Rio de Žaneire (iš čia sutarties pavadinimas) Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva. Dalyvavo: Argentina, Bahamos, Bolivija, Brazilija, Čilė, Dominikos Respublika, Ekvadoras, Gvatemala, Hondūras, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kosta Rika, Kolumbija, Kuba, Nikaragva, Panama, Paragvajus, Peru, Salvadoras, Trinidadas ir Tobagas, Urugvajus. Nustatė, kad bet kurios Amerikos valstybės puolimas bus laikomas puolimu prieš jas visas. Rio sutarties dalyvės įsipareigojo teikti pagalbą puolimui atremti. Sutartis įsigaliojo 1948 12 03.

20 a. 6–7 dešimtmečiais Rio sutartimi remtasi sprendžiant daugiau kaip 20 tarptautinių konfliktų regione, daugiausia sienų pažeidimų tarp kaimyninių sutarties šalių. Šaltojo karo atmosferoje 1962 suspenduota su SSRS suartėjusios Kubos narystė. Rimčiausiu smūgiu Rio sutarties veiksmingumui ir galiojimui tapo 1982 Folklando konfliktas, kai Jungtinės Amerikos Valstijos parėmė ne sutarties partnerę Argentiną, o Jungtinę Karalystę. Iki 20 a. 10 dešimtmečio 16 Lotynų Amerikos valstybių tapo Neprisijungusiųjų šalių judėjimo narėmis. Kilus Irako karui iš Rio sutarties 2004 pasitraukė Meksika, 2014–16 iš Rio sutarties dėl Jungtinių Amerikos Valstijų dominavimo išstojo Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių ekonominės sąjungos Bolívaro aljansas mūsų Amerikos tautoms (isp. Alianza Bolivariana para los Pueblos de Nuestra América; įkurtas 2004) narės – Bolivija, Ekvadoras, Nikaragva ir Venesuela (sugrįžo 2019).

1