ritmas

rtmas (gr. rhythmos – darnumas, proporcingumas), prasminių kalbos vienetų kaita ir kartojimasis. Kalba savo prigimtimi yra ritmiška – kartojasi garsai, skiemenys, žodžiai, sintagmos, frazės, sakiniai, periodai. Pagrindinis savarankiškas elementariausias ritminis vienetas yra žodis. Pasikartojančios atkarpos vadinamos ritminiais vienetais, juos gali skirti fizinės ar psichologinės pauzės. Ritminės pauzės palaiko tęstinumo įspūdį, sukelia proceso atsinaujinimo lūkestį. Skiriama nemetriškasis (dismetriškasis) ir metriškasis ritmas. Nemetriškasis ritmas dažniausiai būdingas prozai, kaitaliojasi be aiškesnės tvarkos, nors jis pagrįstas bendrosiomis sakinio organizavimo taisyklėmis, intonacija. Grožinėje literatūroje ritmą lemia stilistinė kūrinio vienovė, vaizduojama padėtis, charakteriai, nuotaika. Griežtesnio ritmo prozos kūriniai ar jų fragmentai dar vadinami ritmine proza, jiems dažniausiai būdinga lyriškumas. Metriškojo ritmo kartojimasis dėsningesnis, ritminiai vienetai kartojasi pagal pastovų ir vieningą principą (vienodais laiko tarpais ar kitų požymių tvarkinga kaita) ir yra pagrįstas metru. Toks ritmas būdingas eiliuotai kalbai (poezijoje ritmas kartais tapatinamas su metru). Ritmo metriškumą atskleidžia ritmo vienetų kaitaliojimasis. Metriškojo ritmo žodžių junginiai garsiniu atžvilgiu kuo nors panašūs. Metras įvairius kalbos vienetus (žodžius) jungia į kompleksus – metroritminius vienetus (eilutes ar strofas). Nemetriškojo ir metriškojo ritmo kalba turi specifinę intonaciją, metriškojo ritmo intonacijos pagrindinė atkarpa yra eilutė. Nemetriškasis ritmas gali būti bent apytikriai apskaičiuojamas statistiškai (pvz., nustatoma, kiek vienskiemenių, dviskiemenių, triskiemenių ar keturskiemenių žodžių su tam tikrais kirčiuotais skiemenimis yra grožiniuose kūriniuose).