Robert Filliou

R. Filliou. Asambliažas Gerai atliktas, blogai atliktas, neatliktas autoportretas (medis, pieštukas, rašalas, fotografija, drobė, 1973, Nacionalinis karalienės Sofijos meno centras Madride)

Filliou Robert (Roberas Filjù) 1926 01 17Sauve (Gardʼo departamentas) 1987 12 02Les Eyzies‑de‑Tayac‑Sireuil (Dordoneʼės departamentas), prancūzų menininkas. Fluxus atstovas. Per II pasaulinį karą dalyvavo Pasipriešinimo judėjime. 1946 ar 1947 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, dirbo bendrovėje Coca‑Cola Company, studijavo ekonomiką Kalifornijos universitete Los Andžele (įgijo magistro laipsnį). 1951–54 dirbo Jungtinių Tautų patarėju Pietų Korėjoje (lankėsi ir Japonijoje), vėliau gyveno Egipte, Ispanijoje, Danijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Gyvenimo pabaigoje buvo pasitraukęs į Tibeto budizmo studijų ir praktikos centrą Saint‑Léon‑sur‑Vézèreʼe (Dordogneʼės departamentas).

Kūryba

Kūrybai įtakos turėjo Ch. Fourier idėjos, Rytų filosofija, dzenbudizmas, lingvistika, metafizika. Kūrė filmus, videokūrinius, avangardines teatro pjeses, performansus, vadinamąją veiksmo poeziją (paties menininko terminas), koliažus, asambliažus, multiplius, instaliacijas, vadinamąjį pašto meną, įvairius tęstinius projektus. Kūryboje R. Filliou buvo svarbu žaidimas, atsitiktinumas, paradoksas, šventiškumas, meno socialinis aspektas, ribų tarp gyvenimo ir meno išnykimas (viena dažniausiai cituojamų R. Filliou minčių – Menas yra tai, kas daro gyvenimą įdomesnį už meną). Kvestionavo meno kūrinio kaip baigtinio produkto sampratą, skleidė kūrybos kaip nenutrūkstamo vyksmo idėją, propagavo meno įtraukumą, prieinamumą.

Rėmėsi savo paties suformuluotu lygiavertiškumo principu, pagal kurį gerai padaryta prilygsta tam, kas blogai padaryta ar nepadaryta; klaidą, nesėkmę, netobulumą laikė kūrybiniam procesui itin svarbiais dalykais. Kūriniams dažniausiai naudojo paprastas medžiagas (geležies vielą, kartoną, pakavimo popierių, virvelę), kasdienius gatavus daiktus (kibirą, pjūklą, atsuktuvą, šachmatų lentą, kiaulę‑taupyklę).

Žymesni kūriniai: Nemirtingos pasaulio mirties koliažas (1960), Teisėta galerija (1962; tai buvo R. Filliou skrybėlė, naudota kaip miniatiūrinė po Paryžių nešiojama galerija jo paties ir kitų menininkų mažo formato kūriniams eksponuoti), Poipoidromas (su Joachimu Pfeuferiu, 1935–2021), Rytojaus šiandiena, Pašnabždėta meno istorija (visi 1963), Telefono eilėraščiai (apie 1967; su Dicku Higginsu, 1938–98), Optimistinė dėžė #1 (1968), Įrankių kryžius, Džokonda ant laiptų, Nuolatinės kūrybos įrankių dėžė (visi 1969), Darbas kaip žaidimas – menas kaip mąstymas (1973), Kilmės tyrimas (1974), Telepatinė muzika nr. 5 (1976–78), Aš per daug mirštu (1977), Šilkaverpių fermos projektas (1981), Eins, un, one… (1984), Laikas yra riešuto kevalas (1987).

1965–68 Villefranche‑sur-Mere (Pajūrio Alpių departamentas) veikė R. Filliou ir Georgeʼo Brechto (1926–2008) įkurta galerija‑krautuvėlė (kartu ir kūrybos centras) Sedilė, kuri šypsosi. Parengė (su J. Beuysu, G. Brechtu, J. Cageʼu ir kitais) knygą Mokymas ir mokymasis kaip atlikimo menai (Teaching and Learning as Performing Arts 1970).

Parodos

Dalyvavo parodoje Documenta (1972). Po menininko mirties kūryba rodyta Venecijos bienalėje (1990), San Paulo bienalėje (2012), įvairiuose muziejuose surengta jo kūrybos retrospektyvų.

Kūriniai muziejuose

Kūrinių turi Pompidou nacionalinis meno ir kultūros centras Paryžiuje, Paryžiaus moderniojo meno muziejus, Liono šiuolaikinio meno muziejus, Moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejus Strasbūre, Bazelio meno muziejus, Stedelijko muziejus Amsterdame, Nacionalinis karalienės Sofijos meno centras Madride, Moderniojo meno muziejus Niujorke, Minneapolio meno institutas, daug kitų meno institucijų.

Atminimo įamžinimas

1963 R. Filliou pasiūlė švęsti Meno gimtadienį: esą menas radosi sausio 17 d. prieš 1 mln. metų ir šią dieną turėtų būti švenčiamas jo gimtadienis; pirmąsyk viešai švęsta Aachene 1973. Po R. Filliou mirties meno gimtadienis pažymimas įvairiais renginiais menininko gimtajame mieste ir daugelyje kitų vietų įvairiose šalyse.