Roermond (Rùrmondas), miestas Nyderlandų pietryčiuose, Limburgo provincijoje, Vokietijos pasienyje, prie Maso (jo dešiniajame krante) ir Ruro upių santakos.
58 800 gyventojų (2021). Upių uostas. Geležinkeliai ir automobilių keliai į Amsterdamą, Maastrichtą, Nijmegeną, t. p. į Düsseldorfą (Vokietija). Elektrotechnikos, chemijos, popieriaus, poligrafijos, siuvimo, medienos apdirbimo, maisto (pieno, tabako) pramonė, ginklų, transporto priemonių gamyba. Turizmas. Miesto muziejus (architekto P. J. H. Cuyperso name; kultūros istorija, archeologija, šiuolaikinis menas). Į rytus nuo Roermondo yra Meinwego nacionalinis parkas. 1993, 1995 Roermondas nukentėjo nuo Maso ir Ruro upių potvynių.
Architektūra
Romaninė gotikinė buvusio cistersių vienuolyno (13 a., 19 a. antroje pusėje restauruota), Šv. Kristupo (15 a.) bažnyčia.
Istorija
Roermondas įkurtas antikos laikais, kai romėnai čia pastatė gyvenvietę ir greta jos – akmeninį tiltą per Ruro upę. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1130, 1158–1543 priklausė Gelderlando kunigaikštystei. 1231 miestą sugriovė Šv. Romos imperatoriaus Otono IV kariuomenė, iki 1232 jis atstatytas, tapo savavaldžiu, 14–15 a. klestėjo iš audinių prekybos. Nuo 1441 priklausė prekybinei Hanzos sąjungai. 1472 gavo teisę kaldinti savo monetas.
1543–1702 Roermondas buvo Ispanijos Nyderlandų dalis, 1559–1801 ir nuo 1853 vyskupijos ir per visą 16 a.– kontrreformacijos centras. 1613 čia vyko vienas didžiausių Europoje raganų teismų (jo sprendimu sudegintos 64 raganavimu kaltintos moterys). Šiaurės Nyderlandams (Jungtinės Provincijos) išsikovojus nepriklausomybę Roermondas liko Habsburgų valdžioje, 1716–94 buvo jų valdomų Austrijos Nyderlandų dalis.
Per Prancūzijos revoliucinius karus Roermondą užėmė Prancūzijos kariuomenė, 1814 ją išvijo Rusijos kariuomenė. 1814–30 Roermondas priklausė Nyderlandų karalystei, vėliau su visa Belgija atsiskyrė. 1839–66 miesto (ir visos 1839 įkurtos Limburgo kunigaikštystės, kuriai Roermondas priklausė) tarptautinis statusas iki 1866 buvo sudėtingas: jis grąžintas Nyderlandams bet kartu buvo ir Vokietijos sąjungos narys. Roermondas labai nukentėjo per II pasaulinį karą (90 % pastatų sugriauta arba apgriauta).