rokáilė (pranc. rocaille – kriauklė), reljefinis arba įrėžtas asimetriškas, įmantrios formos puošybos elementas. Jūros bangų keteras primenantį ornamentą sudaro kriauklių, stilizuotų augalų lapų ir skiauterėti motyvai. Rokailėmis puošti pastatai, jų interjerai, bažnyčių vidaus įranga (altoriai, sakyklos, vargonų prospektai), taikomosios dailės dirbiniai (baldai, indai, šviestuvai). Atsirado apie 1730, vieni pirmųjų rokailes pritaikė prancūzų interjero dekoratoriai J. A. Meissonier (1695–1750), N. Pineau (1684–1754). Plačiai taikyta rokoko laikotarpiu (iki 18 a. pabaigos).
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.