rokòkas (pranc. rococo < rocaille – kriauklė), literatūros ir meno stilius. Muzikoje rokokas vadinamas galantiškuoju stiliumi. Vėlyvojo baroko atmaina. Terminas rokokas pirmą kartą pavartotas 18 a. pabaigoje (1842 įtrauktas į Prancūzijos akademijos sudarytą žodyną) ir apibūdino to laikotarpio puošyboje paplitusį ornamentą. Neoklasicizmo estetikos šalininkai teikė jam neigiamą reikšmę. Susiklostė ir apie 1720–70 paplito Prancūzijoje, vėliau ir kitose Europos šalyse. Skiriama 2 raidos laikotarpiai: ankstyvasis (apie 1720–25; regentystės stilius) ir brandusis (apie 1725–70; Liudviko XV stilius). Rokokas susijęs su karaliaus rūmų, aristokratijos kultūra. Būdinga polinkis į rafinuotumą, sentimentalumą, komfortą, vyravo pastoraliniai, idiliniai ir erotiniai siužetai. Puošnumas ir dekoratyvumas ryškiausias pastatų ir interjerų architektūroje. 18 a. antroje pusėje rokoką pakeitė klasicizmas.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.