Romãnas Danlovičius (Roman Danilovič) po 1225 po 1259, Rusios kunigaikštis. Danieliaus Haličiečio sūnus. 1250 Didžiojo Naugardo kunigaikštis. Pasak Ipatijaus metraščio, 1252 vedė Austrijos kunigaikščio Frydricho Babenbergo giminaitę Gertrūdą – sosto įpėdinę. Čekijos karaliaus Pršemislo II Otakaro (kito pretendento į Austrijos sostą) apsiaustas Himberge (netoli Vienos), 1253 iš Austrijos pabėgo. Dalyvavo Haličo-Voluinės kunigaikštystės 1253 žiemos žygyje į Lietuvą. 1255–58 (kitais duomenimis, iki 1260) kaip Mindaugo vasalas valdė Juodąją Rusią (Naugarduką, Slanimą, Valkaviską). 1254 talkino tėvui, kovojančiam su jotvingiais, dalyvavo Haličo-Voluinės kunigaikštystės ir lietuvių 1255 ar 1256 žygyje prieš mongolus‑totorius į Vozviaglį (Kijevo žemėje). Danieliui Haličiečiui 1258 parėmus mongolų‑totorių vado Burundajaus žygį prieš Lietuvą Romanas Danilovičius buvo Vaišelgos (Vaišvilko) suimtas; tėvo, t. p. dėdės Vasilkos rūpesčiu netrukus paleistas. 1259 su mongolais‑totoriais dalyvavo žygyje į Lenkiją. 1260 su Vengrijos karaliumi Bėla IV surengė nesėkmingą žygį prieš Pršemislą II Otakarą.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.